Tyrimo išvadose teigiama, kad toks scenarijus „akivaizdžiai gali
pasikartoti per artimiausią šimtmetį“. Tokiu atveju pasaulio krantų linijos
smarkiai pakistų, taip pat gali kilti milžiniškos humanitarinės katastrofos,
sako tyrimams vadovavęs Meksikos nacionalinio universiteto geologas Paulis
Blanchonas.
Mokslininkai savo išvadas pristatys straipsnyje, kuris paskelbtas
ketvirtadienį išeisiančiame moksliniame žurnale „Nature“.
Daugelis mokslininkų mano, kad kylantis vandenyno lygis gali tapti vienu
iš grėsmingiausių tikėtinų pasaulinio klimato atšilimo padarinių.
Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) 2007
metais prognozavo, kad vandenyno lygis iki 2100 metų vien dėl šylančio
vandens plėtimosi pakils 59 centimetrus.
Dėl tokio iš pažiūros nežymaus pokyčio keletas mažų salose įsikūrusių
šalių gali netekti visų gyvenamų teritorijų. Taip pat kiltų pavojus
dešimtims milijonų žemumų ir upių deltų gyventojų, ypač Azijoje ir
Afrikoje.
Tačiau naujesnėse studijose nurodoma, kad daug didesnį pavojų kelia
eižėjantys ledo laukai Antarktidos vakaruose ir Grenlandijoje. Jeigu jie
ištirptų, vidutinis pasaulinio vandenyno lygis pakiltų mažiausiai 13 metrų.
Staigus trijų metrų pakilimas pasaulyje nuniokotų dešimtis didelių
miestų, tarp jų Šanchajų, Kolkatą, Naująjį Orleaną, Majamį ir Daką.
„Mokslininkai buvo linkę manyti, kad jūros lygis aukščiausiai buvo
pakilęs per paskutinį tarpledynmetį (maždaug prieš 120 tūkst. metų) ir kad
šis kilimas vyko lėtai, kelis tūkstantmečius, - P.Blanchonas sakė telefonu
naujienų agentūrai AFP. - Mes sakome, kad buvo kitaip“.
Nauji įrodymai apie vykusius šuoliškus vandenyno lygio pokyčius buvo
beveik atsitiktinai rasti Meksikos Jukatano pusiasalyje, atliekant kasybos
darbus viename statomame pramogų parke.
P.Blanchonas ir trys studijos bendraautoriai iš Vokietijoje įsikūrusio
Leibnizo jūrų tyrimų instituto atrado koralinių rifų liekanų,
kurios padėjo labai tiksliai išmatuoti senovėje vykusius vandenyno lygio
svyravimus.
Ištyrę ištisinių rifų keterų, kurios būna arčiausiai vandens paviršiaus,
išsidėstymą, tyrėjai nustatė, kad prieš 121 tūkst. metų jūros lygis staigiai
pakilo.
„Nustatėme 3 metrų pakilimą per 50 metų, - sakė P.Banchonas. - Tai
pirmieji įrodymai, kad tuo laikotarpiu vyko staigūs jūros lygio pokyčiai“.
Pasak mokslininko, vandens šuoliškai lygis galėjo kilti tik dėl yrančių
poliarinių ledynų.
Epochoje tarp dviejų paskutinių ledynmečių pasaulio klimatas buvo daug
šiltesnis negu mūsų laikais, o vandenyno lygis - 6 metrais aukštesnis.
Tačiau mokslininkai nerimauja, kad klimatui pradėjus šilti dėl žmogaus
veiklos panašios sąlygos gali susidaryti artimiausiu laikotarpiu. Tokiu
atveju ištirptų žemynų dydžio ledo laukai, kurių irimo ženklų pastebima jau
dabar.
Pavyzdžiui, neseniai nuo Antarktidos pusiasalio atitrūkus šelfiniam
Vilkinso ledynui vandenyno lygis tiesiogiai nepakils, tačiau nuo žemyno
atitrūkstantys nauji ledkalniai galės lengviau patekti į atvirą jūrą.
Kol kas neaišku, ar pastaruoju metu stebimi šis ir kiti dramatiški
pokyčiai ledynuose yra jų neišvengiamo suirimo ženklai, ar kokie nors iki
šiol neužfiksuoti gamtiniai procesai.
Jukatano pusiasalis - vienas iš nedaugelio regionų pasaulyje, kurio
seisminis aktyvumas pastaruosius kelis šimtus tūkstančių metų labai mažas,
todėl ten įmanoma tiksliai išmatuoti jūros lygio kilimą per paskutinįjį
tarpledynmetį.
„Dabar turime ištyrinėti kitas stabilias vietoves, tokias kaip vakarinė
Australija, ir patikrinti, ar ten taip pat vyko tokie patys šuoliški rifų
augimo pokyčiai, kokius nustatėme Jukatane, - sakė P.Blanchonas. - Kai tai
atliksime, galėsime sakyti, kad mūsų išvados visiškai patikimos“.