„Reikia pagaliau ryžtis seniai pribrendusiai pertvarkai. Šiemet kartu su
naujaisiais mokslo metais turi startuoti ir studijų reforma, paremta
reikalingais teisės aktais“, - prezidento poziciją dėl švietimo reformos
ketvirtadienį BNS perdavė jo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Valstybės vadovas sako įdėmiai sekantis Seime vykstančias diskusijas
svarstant naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projektą, ir jį
stebina „kai kurių opozicijos atstovų noras iki neapibrėžto termino tęsti
diskusijas nepateikiant jokių alternatyvų ir vilkinti, delsti reformos
pradžią“.
Prezidentas pabrėžė, kad, apsvarsčius Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros
komitete, „įstatymo projektas buvo patobulintas ir rasta kompromisų su jo
kritikais“.
V.Adamkus priminė, kad visuomenė „laukia iš mūsų gerų permainų ir darbų
pradedant kurti kokybiškesnę ir konkurencingą aukštojo mokslo sistemą“.
Seime šiuo metu svarstomas naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo
projektas, kuriuo numatyta įvesti vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės
remiamų paskolų sistemą.
Anot projekto, krepšeliai būtų skiriami geriausiais rezultatais mokyklas
baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji
į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Planuojama,
kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.
Projekte numatoma, kad abiturientas krepšelį gaus dvejiems metams. Po
dvejų metų studentas krepšelį praras, jei jo vidurkis bus 2 balais žemesnis
už bendrą.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų,
mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba
bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.
Švietimo ir mokslo ministerija vasario pabaigoje paskelbė normines
studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų
sritims. Daugiausia studijų krepšelių tektų socialinių ir technologinių
mokslų pirmakursiams, norminė studijų kainą svyruoja nuo 3361 iki 18 854
litų.
Projektu įteisinta aukštojo mokslo reforma yra susilaukusi Lietuvos
studentų sąjungos, Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto,
Lietuvos mokinių sąjungos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos
atstovų ir kitų pritarimo.
Prieš reformą yra pasisakęs Rektorių konferencijos prezidentas, Lietuvos
aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo bei Lietuvos kūno kultūros
akademijos atstovai ir kiti.