„Šiandien galime dar kartą viešai pasakyti ir patvirtinti
kartais gal kiek pamirštamą tiesą: Lietuvoje yra jaunų mokslininkų,
kuriems rūpi mokslo kokybė ir kurie imasi iniciatyvos įgyvendinti
gražias idėjas“, - sakė V.Adamkus.
Valstybės vadovas pasveikino konkurso organizatorių sprendimą
geriausius darbus išrinkti remiantis pačios mokslininkų
bendruomenės sprendimu.
„Esu tvirtai įsitikinęs, jog tikroji mokslo tiesa išryškėja
gyvose įvairių mokslo sričių atstovų diskusijose, aptariant
disertacijų kokybę. Tai ir liudija tikrą mokslo autonomiją bei
savarankiškumą“, - pažymėjo V.Adamkus.
Apdovanojimų ceremonijos metu šalies vadovas padėkojo visiems
jauniems, bet jau patyrusiems, Lietuvoje ir užsienyje mokslinės
patirties įgijusiems mokslininkams, kurie geranoriškai ir
nesiekdami materialinio atlygio savo laiką skyrė disertacijų
kokybei svarstyti ir įvertinti.
„Noriu priminti, kad Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga yra
suformulavusi ambicingą viziją: Lietuvos mokslininkai - pasaulinio
lygio mokslo elitas. Tikiu, kad šis ir kiti panašūs konkursai taps
svarbiu šią viziją įgyvendinančiu žingsniu, padėsiančiu mūsų mokslo
sistemai siekti naujų aukštumų, o Lietuvos valstybei - stoti į
valstybių lyderių gretas“, - išreiškė įsitikinimą Lietuvos vadovas.
V.Adamkus pabrėžė, jog 2009-ieji yra paskelbti Europos
kūrybiškumo ir naujovių metais.
„Būtent kūrybiškumas ir naujoviškumas yra svarbiausias ir
neišsemiamas sunkmečio laikotarpio išteklius, ekonominės ir
socialinės gerovės variklis“, - sakė šalies vadovas ir pridūrė, jog
Lietuvos ateities raida ir gerovė iš esmės priklausys nuo
universitetų gebėjimo išugdyti kūrybišką asmenybę, savo idėjas
gebančią paversti mokslo išradimais.
Šiuo metu Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų sistemos laukia
sudėtingas laikotarpis, kuris nulems visos mokslo bendruomenės
ateitį. Yra kuriami įstatyminiai pamatai svarbiai ir esminei
pertvarkai, tačiau tik nuo visos akademinės bendruomenės pastangų
ir palaikymo priklausys jos sėkmė. Ne įstatymo raidė, bet Jūsų visų
ryžtas, pasiaukojimas ir atkaklumas lems, ar šalies mokslui pavyks
išsivaduoti iš inertinio mąstymo, akademinės biurokratijos bei
nuolatinio finansų stygiaus ir pakilti į kokybiškai naują lygmenį“,
- pabrėžė Lietuvos vadovas.
V.Adamkaus nuomone, būtent dabar Lietuvos mokslas
gali pasinaudoti unikalia galimybe gauti trūkstamų lėšų iš Europos
Sąjungos struktūrinių fondų, tyrėjų karjeros programos,
nacionalinių kompleksinių programų ir vykdyti integruotus mokslo,
studijų ir verslo slėnių bei kitus projektus. Valstybės vadovas
paragino jaunuosius mokslininkus aktyviau naudotis šiomis
išskirtinėmis galimybėmis, kurių prarasti neturime teisės.
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos rengtu konkursu buvo
siekiama didinti Lietuvos jaunųjų mokslininkų motyvaciją gilintis į
aukščiausios kokybės ir svarbos mokslinę veiklą.
Pretendentus į apdovanojimus už geriausias 2008 metų
disertacijas galėjo siūlyti Jaunųjų mokslininkų sąjungos nariai,
doktorantai bei mokslininkai. Iš viso buvo pasiūlyta
septyniasdešimt disertacijų.
Antrajam vertinimo etapui buvo atrinktos 6 disertacijos iš
fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų sričių ir 3
disertacijos iš humanitarinių ir socialinių mokslų sričių.
Dviejų geriausių disertacijų autoriams įteikta po 5000 litų.
Apdovanojimą už geriausią fizinių, technologijos ir
biomedicinos mokslų sričių disertaciją įsteigė bendrovė TEO LT.
„DnB Nord“ bankas šįmet įsteigė apdovanojimą už geriausią
humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertaciją.
Visi laureatai apdovanoti pažintinio žurnalo GEO prenumerata.
Konkurso vertintojais buvo pakviesti ekspertai - didelę
mokslinio darbo patirtį sukaupę Lietuvos ir užsienio mokslininkai.
Tokie apdovanojimai Lietuvoje rengiami trečią kartą.