„Abu šiuos atradimus laikyčiau lygiaverčiais“, - sakė vienas iš studijos
autorių Thierry Forveille'is, Prancūzijos Grenoblio
observatorijos astronomas.
„Egzoplanetų tyrėjų „šventasis Gralis“ - tai planeta, kuri būtų
apytikriai Žemės masės, o jos sąlygos būtų palankios (skystam) vandeniui.
Kol kas nustatėme, kad šios sąlygos egzistuoja atskirai, tačiau mes
artėjame“ prie tikslo, mokslininkas telefonu sakė naujienų agentūrai AFP.
Neseniai atrasto dangaus kūno, kuri buvo pavadinta Gliese 581e, masė tik
dukart didesnė negu Žemės. Pavadinimai šioms planetoms suteikti pagal
„netolimų“ (esančių iki 65 šviesmečių atstumu) žvaigždžių katalogą,
pavadintą vokiečių astronomo Wilhelmo Gliese vardu.
Taigi šis pasaulis yra mažiausias iš beveik 350 iki šiol atrastų
egzoplanetų, o jo paviršius tikriausiai sudarytas iš uolienų, panašių į
žemiškąsias.
Dauguma žinomų didžiųjų egzoplanetų tikriausiai yra milžiniški nuodingų
dujų rutuliai, panašūs į Jupiterį.
Aplink tą pačią žvaigždę skriejanti planeta Gliese 581d yra septynis
kartus masyvesnė už mūsiškę, o jos paviršiaus sudėtis kol kas nežinoma.
Tačiau nauji apskaičiavimai, kurie padėjo atrasti Gliese 581e, rodo, kad
ši planeta yra vadinamoje „gyvybei palankioje zonoje“ - skrieja ne per toli
ir ne per arti centrinio šviesulio, todėl joje gali egzistuoti gyvybei
palankios sąlygos.
„Gliese 581d tikriausiai pernelyg masyvi, kad būtų sudaryta vien iš
uolienų, tačiau galime daryti prielaidą, kad tai iš ledo sudaryta planeta,
kuri migravo arčiau savo žvaigždės“, - sakė kitas studijos autorius
Stephane'as Udry, Ženevos universiteto profesorius.
„Galbūt ją netgi dengia didelis ir gilus vandenynas. Tai pirmas rimtas
kandidatas į „vandens pasaulį“, - nurodoma mokslininko pranešime.
Gliese 581e aplink savo žvaigždę apskrieja vos per 3,15 Žemės paros, o
jos orbita yra labai arti centrinio šviesulio, todėl beveik neabejotina, kad
šios planetos paviršiuje plyti smarkiai įkaitusios išsilydžiusios uolienos.
Atradimas, apie kurį greitai bus paskelbta žurnale „Astronomy and
Astrophysics“, buvo padarytas iki šiol daugiausia palyginti mažos masės
egzoplanetų padėjusiu atrasti prietaisu - spektrografu HARPS, įtaisytu 3,6
metro skersmens teleskope.
Šis teleskopas yra įrengtas Europos pietinėje laboratorijoje (European
Southern Observatory, ESO), esančioje Čilės vietovėje Siloje.
Už 20,5 šviesmečių nuo Žemės esanti Svarstyklių žvaigždyno žvaigždė
Gliese 581 priklauso mažos masės raudonųjų nykštukių kategorijai. Tokių
žvaigždžių „gyvybei palankioje“ zonoje labiausiai tikėtina atrasti palyginti
nedidelės masės planetų.
Vienas šviesmetis apytikriai lygus 9,5 trln. kilometrų.
Netgi pačios didžiausios tolimosios planetos yra per mažos, kad jas būtų
galima stebėti tiesiogiai, todėl jas galima aptikti tik matuojant centrinių
šviesulių judėjimo trikdžius. Pirmoji egzoplaneta (Pegaso žvaigždyne esanti
51 Peg b) - buvo atrasta 1995 metais. Beveik visos iki šiol atrastos
egzoplanetos yra dujinės milžinės.
Planetų sistemos susidaro iš disko pavidalo dujų ir dulkių debesų,
susidarančių formuojantis naujoms žvaigždėms. Iki šiol nesutariama, kiek
laiko gali trukti toks procesas.
Manoma, kad Žemė susidarė prieš 4,5 mlrd. metų, o Saulė yra senesnė
maždaug 100 mln. metų.