Seimas nepritarė siūlymams studentus rotuoti kasmet
BNS ir lrytas.lt inf.
Seimo nariai nepritarė siūlymams studentų
studijų rezultatus, kurie lemtų, ar studentas gauna valstybės finansavimą,
ar ne, peržiūrėti kasmet.
Seime trečiadienį svarstant Mokslo ir studijų įstatymo projektą buvo
pateikti keli siūlymai, kad studijų krepšeliai būtų perskirstomi dažniau,
nei numato Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) patvirtintas Mokslo
ir studijų įstatymo projekto variantas.
Seimas atmetė ir siūlymą studijų rezultatus peržiūrėti jau po pirmojo
semestro rezultatų, o vėliau - kasmet, ir kasmet po kiekvieno kurso.
Tokiu atveju lieka galioti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto
priimtas variantas studijų krepšelius peržiūrėti po dvejų metų studijų.
Oponentų teigimu, ši nuostata pažeidžia Konstitucijos principą, kad gerai
besimokantiems studentams garantuojamas nemokamas aukštasis mokslas.
Vienas siūlymo autorių, konservatorius Kęstutis Masiulis tvirtina, kad
tokiu atveju nemokamas mokslas garantuojamas ne gerai besimokančiam
studentui, kaip numato Konstitucija, o gerai besimokančiam moksleiviui.
„Aš buvau dekanu tuo metu, kai nebuvo rotacijos, ir aš mačiau, kaip pikta
tiems studentams, kurie mokėsi geriau, už įstojusiuosius į nemokamas vietas,
bet mokėjo už mokslą. Ir dabar mes tai įtvirtiname dviem metams“, - po
balsavimo piktinosi K.Masiulis.
Tuo metu švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tvirtino,
esą po pirmo semestro studentai dar „nesusigaudo“, tad rotaciją įvesti per
anksti, jam antrino iš ŠMKK vadovas Valentinas Stundis, sakydamas, kad
„įvesti rotavimo mašiną per žiauru“, o komiteto narys Mantas Adomėnas
tvirtino, esą pirmuosius metus studentai mokosi bendrojo pobūdžio, o ne
specialybės dalykų, todėl ir studijų rezultatai neatspindi jų specialybės
gebėjimų.
„Taip išeina, kad nemokamas mokslas garantuojamas gerai besimokančiam
moksleiviui, nes į aukštąsias stojama pagal vidurinio mokslo rezultatus, o
studijų rezultatai įvertinami tik po dvejų metų“, - BNS trečiadienį sakė
K.Masiulis.
Pagal komiteto patvirtintą variantą, numatoma, kad krepšeliai būtų
skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems
už studijas mokėti nereikėtų. Projekte siūloma, kad krepšelis būtų
garantuojamas dvejiems metams, o prarandamas būtų, jei studento vidurkis
būtų 2 balais žemesnis už bendrą.
Pasak oponentų, toks reguliavimas neskatintų gerai mokytis nei krepšelį
gavusiųjų - dvejus metus jie būtų ramūs dėl finansavimo, o krepšelį
prarastų, tik jei vidurkis gerokai atsiliktų nuo bendrakursių, nei už mokslą
mokančiųjų - nes net turėdami puikius rezultatus į valstybės finansuojamą
vietą jie nepereitų.
Sausio pradžioje Vyriausybė pritarė studijų reformai, kuria įvedama
vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistema.
Krepšeliai būtų skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems
abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į
valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Planuojama,
kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.
Projekte numatoma, kad abiturientas krepšelį gaus dvejiems metams. Po
dvejų metų studentas krepšelį praras, jei jo vidurkis bus 2 balais žemesnis
už bendrą.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų,
mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba
bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.
Švietimo ir mokslo ministerija vasario pabaigoje paskelbė normines
studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų
sritims. Daugiausia studijų krepšelių tektų socialinių ir technologinių
mokslų pirmakursiams, norminė studijų kaina svyruoja nuo 3361 iki 18 854
litų.
Projektu įteisinta aukštojo mokslo reforma yra susilaukusi Lietuvos
studentų sąjungos, Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto,
Lietuvos mokinių sąjungos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos
atstovų ir kitų pritarimo.
Prieš reformą yra pasisakęs Rektorių konferencijos prezidentas, Lietuvos
aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo bei Lietuvos kūno kultūros
akademijos atstovai ir kiti.
studijų rezultatus, kurie lemtų, ar studentas gauna valstybės finansavimą,
ar ne, peržiūrėti kasmet.
Seime trečiadienį svarstant Mokslo ir studijų įstatymo projektą buvo
pateikti keli siūlymai, kad studijų krepšeliai būtų perskirstomi dažniau,
nei numato Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) patvirtintas Mokslo
ir studijų įstatymo projekto variantas.
Seimas atmetė ir siūlymą studijų rezultatus peržiūrėti jau po pirmojo
semestro rezultatų, o vėliau - kasmet, ir kasmet po kiekvieno kurso.
Tokiu atveju lieka galioti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto
priimtas variantas studijų krepšelius peržiūrėti po dvejų metų studijų.
Oponentų teigimu, ši nuostata pažeidžia Konstitucijos principą, kad gerai
besimokantiems studentams garantuojamas nemokamas aukštasis mokslas.
Vienas siūlymo autorių, konservatorius Kęstutis Masiulis tvirtina, kad
tokiu atveju nemokamas mokslas garantuojamas ne gerai besimokančiam
studentui, kaip numato Konstitucija, o gerai besimokančiam moksleiviui.
„Aš buvau dekanu tuo metu, kai nebuvo rotacijos, ir aš mačiau, kaip pikta
tiems studentams, kurie mokėsi geriau, už įstojusiuosius į nemokamas vietas,
bet mokėjo už mokslą. Ir dabar mes tai įtvirtiname dviem metams“, - po
balsavimo piktinosi K.Masiulis.
Tuo metu švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tvirtino,
esą po pirmo semestro studentai dar „nesusigaudo“, tad rotaciją įvesti per
anksti, jam antrino iš ŠMKK vadovas Valentinas Stundis, sakydamas, kad
„įvesti rotavimo mašiną per žiauru“, o komiteto narys Mantas Adomėnas
tvirtino, esą pirmuosius metus studentai mokosi bendrojo pobūdžio, o ne
specialybės dalykų, todėl ir studijų rezultatai neatspindi jų specialybės
gebėjimų.
„Taip išeina, kad nemokamas mokslas garantuojamas gerai besimokančiam
moksleiviui, nes į aukštąsias stojama pagal vidurinio mokslo rezultatus, o
studijų rezultatai įvertinami tik po dvejų metų“, - BNS trečiadienį sakė
K.Masiulis.
Pagal komiteto patvirtintą variantą, numatoma, kad krepšeliai būtų
skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems
už studijas mokėti nereikėtų. Projekte siūloma, kad krepšelis būtų
garantuojamas dvejiems metams, o prarandamas būtų, jei studento vidurkis
būtų 2 balais žemesnis už bendrą.
Pasak oponentų, toks reguliavimas neskatintų gerai mokytis nei krepšelį
gavusiųjų - dvejus metus jie būtų ramūs dėl finansavimo, o krepšelį
prarastų, tik jei vidurkis gerokai atsiliktų nuo bendrakursių, nei už mokslą
mokančiųjų - nes net turėdami puikius rezultatus į valstybės finansuojamą
vietą jie nepereitų.
Sausio pradžioje Vyriausybė pritarė studijų reformai, kuria įvedama
vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistema.
Krepšeliai būtų skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems
abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į
valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Planuojama,
kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.
Projekte numatoma, kad abiturientas krepšelį gaus dvejiems metams. Po
dvejų metų studentas krepšelį praras, jei jo vidurkis bus 2 balais žemesnis
už bendrą.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų,
mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba
bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.
Švietimo ir mokslo ministerija vasario pabaigoje paskelbė normines
studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų
sritims. Daugiausia studijų krepšelių tektų socialinių ir technologinių
mokslų pirmakursiams, norminė studijų kaina svyruoja nuo 3361 iki 18 854
litų.
Projektu įteisinta aukštojo mokslo reforma yra susilaukusi Lietuvos
studentų sąjungos, Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto,
Lietuvos mokinių sąjungos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos
atstovų ir kitų pritarimo.
Prieš reformą yra pasisakęs Rektorių konferencijos prezidentas, Lietuvos
aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo bei Lietuvos kūno kultūros
akademijos atstovai ir kiti.