Balandžio viduryje ministro atstovė spaudai Aistė Skaržinskaitė
G.Steponavičiaus vardu kreipėsi į Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos
pirmininkę Reginą Narušienę ir užsienio lietuvių organizacijas, prašydama
paremti šiuo metu Seime svarstomą Mokslo ir studijų įstatymo projektą.
Užsienyje gyvenantiems lietuviams pasiūlytos ir konkrečios pozicijos
pareiškimo formos. Jie raginami priimti rezoliucijas Seimo nariams nuo
išeivijos organizacijų arba rašyti individualius laiškus Seimo nariams, arba
pranešimus žiniasklaidai.
Kad galimiems rėmėjams būtų kuo paprasčiau tai padaryti, atstovė spaudai
jiems pateikė Seimo narių ir žiniasklaidos šaltinių elektroninių adresų
sąrašus bei pasiūlė savo kreipimosi variantą.
„Savo poziciją galite išsakyti kad ir keliais paprastais sakiniais: „Mes,
žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus, Seimo narius, reikšdami
susirūpinimą esama studijų ir mokslo padėtimi Lietuvoje ir ragindami
neatidėliojant priimti svarstomą Mokslo ir studijų įstatymą. Lietuvos
mokslas ir studijos tampa vis mažiau patrauklūs Lietuvos geriausiems. Jie
vis dažniau renkasi studijas užsienyje, atsisako mokslininko karjeros
Lietuvoje. Esame įsitikinę, kad Mokslo ir studijų įstatyme siūloma pertvarka
yra didelis žingsnis į priekį siekiant spręsti užsisenėjusias problemas,
atverti ateities Lietuvos mokslo ir studijų sistemos raidos perspektyvą, tad
prašome neatidėlioti reformos pradžios“, - siūlė A.Skaržinskaitė.
Šalia jos laiško pridėtas ir oficialus ministro G.Steponavičiaus
kreipimasis.
„Jeigu mokslo ir studijų reforma nebus įgyvendinta, nuvilsime jaunąją
kartą, laukiančią proveržio ir permainų, Lietuvai grės intelektualinis
bankrotas“, - išeiviams rašė švietimo ir mokslo ministras.
Anot jo, aukštojo mokslo jau remia prezidentas Valdas Adamkus, premjeras
Andrius Kubilius, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, užsienio reikalų
ministras Vygaudas Ušackas, eurokomisarė, kandidatė į prezidentus Dalia
Grybauskaitė ir kt.
„Kviečiame į talką ateiti ir jus. Tikime, kad ir šį kartą neliksite
abejingi, paremsite permainas savo įtakingu balsu ragindami LR Seimą
nevilkinti ir nestabdyti mokslo ir studijų reformos, išsakysite savo
poziciją Lietuvos žiniasklaidai. Balsavimas dėl Mokslo ir studijų projekto
numatomas jau artimiausiomis dienomis“, - teigė G.Steponavičius.
Jo atstovė spaudai A.Skaržinskaitė šeštadienį BNS sakė, kad ministras
kreipėsi į įvairias visuomenės grupes, ragindamas išsakyti savo poziciją dėl
aukštojo mokslo reformos, išeivijos lietuviai nėra išimtis.
„Užsienio lietuviai kaip niekas kitas gali paliudyti, kad yra ryškūs
skirtumai tarp to, ką studentai patiria užsienio aukštosiose mokyklose ir
čia. Tai puiki proga, kad Seimo nariai išgirstų ir jų balsą“, - atstovė
spaudai aiškino, kam toks kreipimasis buvo reikalingas.
Ji tvirtino nežinanti, ar kas nors atsižvelgė į jų raginimą.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovės teigimu, reformos rėmėjų ieškoma
ne dėl to, jog bijoma, kad naujoji Mokslo ir studijų įstatymo redakcija gali
būti nepatvirtinta.
„Manome, kad kuo platesnė diskusija vyksta prieš įstatymo priėmimą, tuo
naudingiau visai visuomenei“, - sakė A.Skaržinskaitė.
Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė studijų reformai, kuria įvedama
vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistema.
Krepšeliai būtų skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems
abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į
valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas.
Projekte numatoma, kad abiturientas krepšelį gaus dvejiems metams. Po
dvejų metų studentas krepšelį praras, jei jo vidurkis bus 2 balais žemesnis
už bendrą.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų,
mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba
bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.
Švietimo ir mokslo ministerija vasario pabaigoje paskelbė normines
studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų
sritims. Daugiausia studijų krepšelių tektų socialinių ir technologinių
mokslų pirmakursiams, norminė studijų kainą svyruoja nuo 3361 iki 18 854
litų.
Projektu įteisinta aukštojo mokslo reforma yra susilaukusi Lietuvos
studentų sąjungos, Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto,
Lietuvos mokinių sąjungos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos
atstovų ir kitų pritarimo.
Prieš reformą yra pasisakęs Rektorių konferencijos prezidentas, Lietuvos
aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo bei Lietuvos kūno kultūros
akademijos atstovai ir kiti.