Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) darbuotojų telefonai pastarosiomis dienomis netyla – jiems tenka išklausyti abiturientų ir jų tėvų klausimų bei priekaištų.
- Kas abiturientams kelia daugiausia nerimo? – „Lietuvos rytas“ paklausė LAMABPO valdybos sekretoriaus Romualdo Kliuko.
- Įstatymas pasikeitė gegužės mėnesį, o rugsėjį aukštosioms mokykloms reikės priimti naujus studentus. Niekas nėra tam pasirengęs.
Tarkim, pernai iš šimto priimtų pirmakursių pusė už studijas nemokėjo, o kita pusė mokėjo 520 litų įmoką per semestrą.
Bet į techninius mokslus prie minėto šimto papildomai priimdavome dar dvidešimt žmonių, kurie taip pat mokėdavo už mokslą. Kodėl taip elgdavomės?
Todėl, kad maždaug tiek techninių mokslų kryptį pasirinkusių žmonių per pirmuosius keturis semestrus iškrinta.
Tad po dvejų metų daugelio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) specialybių studentai nemokėdavo už mokslą.
Kaip bus šįmet? Iš 120 studentų nemokės už mokslą 70. Likusiems 50 teks mokėti.
Nemokamų vietų bus visose studijų kryptyse, bet 30 procentų mažiau nei pernai.
Lietuvoje galima studijuoti nemokamai, tad raginu abiturientus nebėgti iš mūsų šalies mokytis į užsienį. Abiturientų vis mažėja, po trejų ketverių metų jų, palyginti su šiais metais, bus 40 procentų mažiau.
Jeigu vis dėlto nepavyktų pelnyti krepšelio universitete, jaunuoliai neturėtų nusiminti – jie gali studijuoti kolegijoje.
Tikiu, kad ilgainiui kolegijų prestižas kils.
- O ką daryti dabartiniams abiturientams?
- Lietuvoje yra kolegijų, kurios yra stipresnės netgi už universitetus.
Žinoma, yra tokių, kuriose nevyksta paskaitos, prasta techninė bazė. Kartais iš jų pasimokę pabėga studentai.
- Šiais metais dalis abiturientų pasijuto lyg spąstuose: ruošėsi laikyti vienus egzaminus, o konkursinis balas stojant į aukštąją mokyklą skaičiuojamas jau pagal kitus.
Kas nutiko?
- Sulaukiame dėl to daug abiturientų, jų tėvų skambučių.
Taip, konkursinio balo skaičiavimą aukštosios mokyklos keitė, tačiau taip elgtis jos buvo priverstos.
Švietimo ir mokslo ministerija nurodė – jei nepakeisite, negausite studentų krepšelių.
Stojant į bet kurią tam tikros mokslų krypties specialybę bet kuriame šalies universitete konkursinis balas yra skaičiuojamas taip pat.
Todėl universitetams, kurie iki šiol jį skaičiavo kitaip, teko keisti metodiką.
Aukštosios mokyklos derėjosi tarpusavyje, ieškojo kompromisų, kad kuo mažiau pakenktų stojantiems jaunuoliams. Tačiau ne visiems pavyko.
Vilniaus universitetas ir Kauno medicinos universitetas anksčiau konkursinį balą skaičiuodavo skirtingai, tad teko suvienodinti. Todėl dalis abiturientų nukentės.
Tas pat nutiko ir Klaipėdos universitete. Jis turėjo prisiderinti prie VGTU ir KTU.
Gaila moksleivių. Tačiau nereikia labai išsigąsti. Juo labiau kad vieno egzamino rezultatas sudaro tik dalį stojamojo balo.
Net nelaikę reikalingo egzamino jaunuoliai turi galimybių įstoti.
- Tikriausiai jums tenka išklausyti nemažai graudžių istorijų.
- Skambino viena moteris iš Tauragės.
Ji su namiškiais duodavo savo anūkui pinigų, kad šis trejus metus važinėtų į orlaivių pilotavimo kursus Lietuvoje ir Baltarusijoje ir gautų papildomų balų stodamas į piloto specialybę.
Tačiau šiais metais papildomi balai į konkursinį balą neįskaičiuojami. Į stojamąjį balą įtraukiami tik balai už pergales respublikinėse ir pasaulio olimpiadose.
- Ką daryti, kad tikimybė įstoti į nemokamą vietą būtų kuo didesnė?
- Gerai surašyti prašymą yra svarbiau nei gerai išlaikyti egzaminus.
Savo vaikui patarčiau viršuje rašyti tas specialybes, kurių jis pageidauja, bet pirmiausia išvardyti labiausiai trokštamas nemokamas vietas.
O sąrašo pabaigoje pravartu nurodyti keletą mažiau populiarių specialybių, kurių stojamasis balas žemesnis, į kurias ankstesniais metais buvo mažiau norinčių įstoti.
Įstojęs į nemokamą vietą, po metų toks studentas galės migruoti – pereiti į kitą tos pačios krypties specialybę.
Studijų krepšelį pelniusį studentą priims bet kuris dekanas bet kuriame universitete.
- Tačiau tokiu atveju į Vilniaus universitetus po pirmojo kurso gali suvažiuoti visi regioninių universitetų studentai.
- Aš manau, kad ilgainiui bus sukurti saugikliai, jog taip nenutiktų.
- Gerais pažymiais vidurines mokyklas baigę jaunuoliai nemokamai studijuoti galės dvejus metus. Po to studijų rezultatai bus peržiūrimi. Kaip tai vertinate?
- Atsakyti vienareikšmiškai sunku.
Įsivaizduokite, jeigu rotacijos principas būtų taikomas kas semestrą.
Tarkim, pirmakursis po pirmojo semestro netenka krepšelio. Jis turi mokėti, pavyzdžiui, 4 tūkstančius litų. Juk jį ištiks šokas.
Bet pagal planuojamą tvarką nebus motyvacijos mokytis. Rotacija turėtų vykti bent jau kasmet, jei ne kas pusmetį.
Naujasis aukštojo mokslo įstatymas iš esmės yra geras, tačiau jis vykdomas skubotai, tam nepasirengus.
- Į valstybės finansuojamas vietas galės pretenduoti 30 procentų mažiau jaunuolių negu ankstesniais metais. Gal dėl to sumažės aukštųjų mokyklų?
- Kuo daugiau išsilavinusių žmonių, tuo mažiau tų, kurie su plyta tarpuvartėje stovi. Tačiau pastaraisiais metais tarp aukštųjų mokyklų vyko kova – kuri turės daugiau studentų.
Tam jas skatino nuolatinis politikų, kalbančių, kad mūsų šalyje yra per daug universitetų, spaudimas.
Sutinku, kad derėtų sujungti smulkesnes aukštąsias mokyklas, taip administravimo išlaidos būtų mažesnės.
Palūkanas teks mokėti iš karto
* Valstybė šiais metais finansuos 11 019 pirmakursių studijas universitetuose ir 11 051 kolegijose.
* Valstybiniuose universitetuose į atskiras programas bus galima priimti ne daugiau kaip 110 proc. studentų, palyginti su 2008 m. studentų priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas planu, į meno studijų srities studijų programas – ne daugiau kaip 90 proc.
* Valstybinėse kolegijose – ne daugiau kaip 120 proc., palyginti su 2008 m., į meno studijų srities studijų programas – ne daugiau kaip 110 proc.
* Į nevalstybinius universitetus ir kolegijas studijuoti valstybės finansuojamose vietose bus galima priimti ne daugiau kaip 20 proc. 2008 metais priimtų studentų skaičiaus.
* Taip pat nustatyta, koks turi būti minimalus studentų skaičius atskirose studijų programose pagal studijų kryptis. Jis universitetuose svyruoja nuo 12 iki 3 atitinkamose studijų srityse ir nuo 8 iki 5 kolegijose.
* Šiemet valstybė numato garantuoti studentų paskolas iš viso už 100 mln. litų.
* Maksimali bakalauro studijų kaina universitetuose gali svyruoti nuo 4031 iki 18 854 litų, kolegijose – nuo 3361 iki 15 504 litų per metus.
* Į valstybės finansuojamas vietas nepatekusiems studentams valstybė garantuos tik už paskolas iki 50 tūkst. litų.
* Paskolas už studijas jaunuoliai pradės grąžinti praėjus metams po to, kai baigs studijas, ir galės jas grąžinti per 15 metų. Bet palūkanas jie turės pradėti mokėti nedelsdami – vos gavę paskolą.
* Kai kuriems studentams palūkanas apmokės Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
* Studentai galės skolintis ir mokslui už studijas, ir gyvenimo išlaidoms.
* Paskolos studijų kainai sumokėti bus teikiamos valstybės nefinansuojamiems studentams. Maksimalus tokios paskolos dydis semestrui bus lygus studento mokamai studijų kainai.
* Paskolos gyvenimo išlaidoms bus teikiamos ir valstybės finansuojamose, ir nefinansuojamose vietose studijuojantiems valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentams. Šios paskolos dydis metams – 50 bazinių socialinių išmokų (BSI), arba 6500 litų.
* 60 BSI, arba 7800 litų, dydžio paskolos dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis bus teikiamos studentams, studijuojantiems užsienyje.