Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis BNS patvirtino, kad šią arba kitą
savaitę Seimo posėdžių sekretoriate įregistruos nutarimo dėl kreipimosi į KT
projektą. Juo bus klausiama dėl minėto įstatymo konstitucingumo. Jei Seimas
nutarimui pritartų, KT kreipimosi imtųsi be eilės, o įstatymo galiojimas
nagrinėjimo laikotarpiu būtų stabdomas.
Pagrindinės nuostatos, kurias siekiama skųsti KT, - dėl aukštųjų mokyklų
valdymo bei studijų finansavimo.
V.Andriukaičio vertinimu, naujai patvirtina aukštosios mokyklos valdymo
organų formavimo tvarka gali pažeisti Konstitucijoje numatytą aukštosios
mokyklos autonomijos principą, o studijų finansavimo tvarka - nuostatą,
garantuojančią nemokamą aukštąjį mokslą gerai besimokantiems studentams.
Pagal naująją tvarką, studijos bus finansuojamos remiantis baigiamųjų
egzaminų ir metinių pažymių vertinimais, o rezultatai peržiūrimi tik po
dvejų metų studijų. Pasak V.Andriukaičio, tai iškreipia Konstitucijos
nuostatą dėl nemokamo mokslo gerai besimokantiems studentams, nes
finansavimą gauna ne gerai besimokantis studentas, o gerai besimokantis
moksleivis.
Nors aukštojo mokslo reformos šalininkų Seime priimant įstatymą buvo
daugiau nei oponentų, V.Andriukaitis sako neatmetantis galimybės, kad
kreipimuisi į KT būtų pritarta. „Seime vis daugiau šalininkų dėl kreipimosi
į KT dėl Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų konstitucingumo“, - sakė
parlamentaras.
Jei Seimas nepritartų socdemų iniciatyvai, jie į KT kreiptųsi Seimo narių
grupės vardu. Norint kreiptis į KT dėl teisės akto konstitucingumo, būtina
surinkti ne mažiau kaip 36 parlamentarų parašų. Tuomet toks kreipimasis
nagrinėjamas įprasta tvarka.
Šiuo metu KT registruoti 67 prašymai dėl išaiškinimo, tad Seimo narių
kreipimasis savo eilės sulauktų, V.Andriukaičio manymu, ne greičiau kaip per
dvejus metus.
Taip pat keli Seimo nariai - V.Andriukaitis, „darbietis“ Vydas Gedvilas,
socialdemokratas Julius Sabatauskas, konservatorė Vida Marija Čigriejienė -
kreipėsi į KT, prašydami išaiškinti ankstesnius KT nutarimus dėl aukštojo
mokslo, siedami juos su dabartiniu įstatymu. Pagal įstatymą, Seimo narys
gali kreiptis į KT dėl ankstesnių sprendimų išaiškinimo, jei dalyvavo
byloje.
Konstitucijos 41 straipsnis numato, kad aukštasis mokslas prieinamas
visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, o gerai besimokantiems
piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas
mokslas.
Balandžio 30 d. Seimas daugiausia valdančiųjų balsais priėmė aukštąjį
mokslą reformuojantį Mokslo ir studijų įstatymą.
Pagal jį įvedama vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų
paskolų sistema. Krepšeliai bus skiriami geriausiais rezultatais mokyklas
baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikės. Nepatekusieji
į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas.
Iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už
mokslą, galės sumokėtus pinigus atgauti arba bus atleisti nuo paskolos
grąžinimo.
Numatyta galimybė iš mokamos vietos pereiti į nemokamą - po dvejų metų
studijų vyks rotacija pagal studijų rezultatus. Studentas, kurio vidurkis
bus 2 balais mažesnis už bendrą kurso vidurkį, praras valstybės finansavimą,
o į jo vietą galės būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje tame
pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis
studentas.
Studentai, gavę valstybės finansavimą, tačiau pašalinti iš aukštosios
mokyklos arba nutraukę studijas, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus,
privalės į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės
finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.
Švietimo ir mokslo ministerija vasario pabaigoje paskelbė normines
studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų
sritims. Daugiausia studijų krepšelių tektų socialinių ir technologinių
mokslų pirmakursiams, norminė studijų kaina svyruoja nuo 3361 iki 18 854
litų.