Po VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedroje vykusių bakalauro darbų gynimo lrytas.lt pasiekė studenčių skundai, kad jų darbai nebuvo tinkamai įvertinti, o pažymiai numušti už tai, kad gynimo komisijai nepriimtini nauji kalbotyros metodai. Komisijos nariai atšauna, kad sumažintus balus lėmė darbuose ir gynimo metu akis ir ausis rėžusios gramatinės ir kalbos kultūros klaidos.
Jaučiasi neįvertintos
„Gavusi recenziją tikrai nudžiugau, nes praktiškai nė vieno blogo žodžio neperskaičiau. Sulaukiau pagyrimų, todėl tikėjausi aukšto įvertinimo. Tačiau komisija visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad tyrimai buvo nauji, atliktas milžiniškas darbas, taikyti naujoviški metodai. Pasižiūrėjo į išvadas, tekste rado klaidų ir darbą nuvertino“, - guodėsi viena studentė (redakcijai visų minimų studenčių vardai žinomi - red.).
Ji prisiminė komisijos narių priekaištus, kad yra susižavėjusi užsienio autoriais, o lietuvių mokslininkų darbų neskaitė. „Bet lietuvių autoriai tų dalykų nėra tyrinėję. Mano galva, suprantama, kad tokiu atveju vyrauja užsienio autoriai“, - teigė mergina.
Panašių priekaištų galėtų išsakyti apie dešimt studenčių, savo bakalauro darbų temoms pasirinkusios naujoviškas sociolingvistikos, psicholingvistikos, diskurso teorijos kryptis.
„Jaučiu didelę neteisybę, - prisipažino kita kalbinta tądien darbą gynusi studentė. - Manau, parašiau pakankamai gerą darbą. Dėstytoja jį visada vertino labai gerai. Tikrai įdėjau daug pastangų, ir tai buvo naujas bei aktualus darbas. Gavau labai gerą recenziją ir tikėjausi gero pažymio. Gavau aštuonis. Iš komisijos jokių paaiškinimų nesulaukiau, nebuvo per gynimą ir per daug klausimų„ kurie galėjo nulemti tokį pažymį“. Ji sako, kad per gynimus buvo galima jausti komisijos narių nusistatymą: „Komisija nesiklausė manęs, ir pastebėjau, kad kai rodžiau skaidres, maždaug jau įpusėjus pabudo ir ėmė klausinėti. Manau, kad neatsakingai žiūrėjo į tai“.
„Galbūt Lietuvių kalbos katedros dėstytojai liko nepatenkinti, kad dešimt studenčių išėjo pas dėstytoją į kitą katedrą ir nerašė darbų jų katedroje, - svarstė trečioji lrytas.lt kalbinta studentė. – Tačiau mūsų pasirinkta vadovė yra labai šiuolaikiška ir į užsienio mokslininkų šiandien tiriamus reiškinius žiūri iš skirtingų pozicijų. Mums tai labai patiko“.
Ji teigia, kad jau atidavusi darbus katedroje sulaukė pastabų: „Buvo pasakyta: visiškai vienodai, kokį metodą pasirinkote, mes matome, kad jūsų išvados padrikos“. „Tai reiškia, kad pabaigiu universitetą, atlieku šiuolaikišką gerą darbą, o komisija net nenori paklausyti, ką aš atradau, kreivai žiūri, kad mes nesąmones išdarinėjame. Gavome antausį, kad pasirinkome šiuolaikiškas temas“, - piktinosi mergina.
Baudė už kalbos klaidas
Bakalauro darbų gynimo komisijos narė, Lietuvių kalbos katedros docentė Nijolė Linkevičienė neigė kalbas, kad mažesni pažymiai supilti už tai, kad darbų vadove pasirinkta dėstytoja iš kitos katedros. „Tikrai netiesa. Vadovai gali būti iš bet kurios aukštosios mokyklos, institucijos, ir mes visada bendradarbiaujame. O darbai objektyviai įvertinti tiek, kiek buvo verti, - tikino mokslininkė. – Darbų vadovė teigė, kad tai yra sociolingvistiniai darbai. Mums atrodo, kad tai sociologijos darbai, o mūsų programa yra lietuvių filologija, tad nevisiškai atitinka“.
„Studentams tas dėstytojas yra blogas, kuris parašė prastą pažymį. Sociolingvistika nėra nė kiek naujesnė kryptis, tai XIX a. teorija, - aiškino kita komisijos narė Irena Smetonienė. - Mums visi studentai yra visiškai vienodi. Iš kokios srities beimtų, visada yra reikalavimai bakalauro darbui, ir tuos reikalavimus atitinka arba neatitinka“.
Vis dėlto labiausiai komisijos nariams užkliuvo studenčių darbuose ir per gynimą pasitaikusios kalbos klaidos. Paklausta, ar tiesa, kad pažymius nulėmė kalbos kultūros ir kirčiavimo klaidos, I.Smetonienė atšovė: „Ah, štai dėl ko jos supyko. Tai tada tikrai galiu pasakyti, nes ta diena buvo pats baisiausias dalykas. Atrodė, kad tai yra pasityčiojimas iš kalbos. Vis dėlto jos visos – lituanistės ir gaus lituanistės diplomą. Jos atsistojusios šneka „ofisas“, „kad“ su bendratimi, prastai kirčiuoja. Atrodo, kad tyčia taip darytų, darbuose – vien kalbos klaidos, ne tik skyrybos, bet ir gramatikos, kalbos kultūros. Vienai studentei balas buvo numuštas už tai, kad nebuvo sakinio be gramatinės klaidos“.
Ji tvirtino, kad minėtos studentės „labai keistai“ elgdavosi per jos dėstytus kalbos kultūros seminarus. „Joms būdavo keista, kad čia reikia taisyti. Dabar supratau, kad jos tiesiog buvo tokios pozicijos, kad čia kalba nesvarbi. Lituanisto diplomą gauna!“ – stebėjosi I.Smetonienė.
„Aš neįžvelgiu sąmokslo teorijų, bet labai keista, kad vieną dieną visos šitaip prastai kalbėjo. Jas visas prisimenu iš seminarų. Jos buvo perspėtos, kad atkreiptų dėmesį į savo kalbą“, - neatlyžo komisijos narė.
Kalbos klaidos užgožė mokslą
Šiems bakalauro darbams vadovavusi Loreta Vaicekauskienė pripažino, kad viena iš dešimties studenčių išsiskyrė prastesne kalba, nes lietuvių jai nėra gimtoji. Tačiau ji nepakankamai įvertintų darbų priežastis įžvelgia kitur: „Aš neteigiu, kad klaidų nebuvo, tik šiuo atveju mes vertiname mokslinį pasirengimą ir vertinimo kriterijus kalba neturi nustelbti visų likusių. Dalyvavau šiemet keturiose komisijose ir ten buvo vertinama kitaip“.
Anot jos, šitas nutikimas išryškina dvi dideles lituanistikos studijų bėdas: „Pirmoji būtų tradicinės lituanistikos konservatyvumas ir ribotumas blogąja prasme, kai nenorima priimti naujų teorinių krypčių, metodų. O antroji - nevienodi mokslinio darbo vertinimo kriterijai, nes recenzentai vertino pagal teorinį pasirengimą, metodą, analitinius sugebėjimus. Komisija daugiausia dėmesio skyrė kalbai ir kalbos kultūrai“. Jos nuomone, tai susiję su lituanistų nesaugumo jausmu, nes yra daug naujovių ir sunku susigaudyti, reikia mokėti užsienio kalbų.
„Aišku, man neetiška komentuoti komisijos dalykinę kompetenciją, nes jie tikrai puikūs kalbos kultūros specialistai, bet negaliu susilaikyti nepaminėjusi, kad kelis kartus iš komisijos lūpų nuskambėjo priekaištas, kad studentės prisiskaitė vakarietiškos literatūros, - teigė L.Vaicekauskienė. - Nereikia mano žodžių apibendrinti visam universitetui ar fakultetui. Bet tai ne vienintelis atvejis, kai mūsų fakultete su akademine etika ir kokybės standartais prasilenkiama“.
Reikėjo pasikliauti ekspertais
„Komisija turi teisę spręsti savarankiškai, nebūtinai atsižvelgdama į recenzento siūlymus“, - pabrėžia VU Filologijos fakulteto Lituanistikos studijų katedros vedėja, docentė Meilutė Ramonienė. Ji recenzavo kelių tinkamai neįvertintų studenčių darbus.
Tačiau mokslininkė pridūrė: „Suprantamas yra studenčių nepasitenkinimas, nes man susidarė įspūdis, kad kai kurios buvo neblogai susipažinusios su naujų krypčių literatūra, kuri daugiausia parašyta ne lietuvių kalba. Man, kaip recenzentei, turiu pasakyti, irgi nelabai smagu buvo matyti sumažintą savo siūlytą vertinimą“.
Pasak taikomąją kalbotyrą tyrinėjančios ir dėstančios M.Ramonienės, neįvertinti darbai buvo iš naujesnės krypties, naujesnių metodų, naujesnių kalbotyros mokslų, o universiteto ir apskritai visos Lietuvos kalbos mokslo tradicija yra daugiau susijusi su tradiciniais metodais ir tyrimais.
„Taigi žmonių, dirbančių naujoviškus kalbotyros darbus, pas mus yra labai mažai. Šitoje konkrečioje komisijoje buvo nedaug arba nebuvo tokių žmonių, kurie patys dirbtų naujoviškesnius kalbotyros darbus, tyrimus, dėstytų kursus, - pastebi mokslininkė. - Galima manyti, kad iš tikrųjų komisijos nariai galėjo labiau pasikliauti recenzentais, ekspertais, kurie yra tų sričių specialistai. Kaip fakulteto darbuotoja, dėstytoja, galėčiau pasakyti, kad ta komisija buvo vienašališkai ar ne visai tinkamai sudaryta, reikėjo įtraukti kitokių žmonių, kurių šiaip yra universitete. Gal nebuvo pagalvota, nemanau, kad čia buvo piktavališkumo“.
„Įvertinimais nepatenkintos studentės dirbo su taikomąja kalbotyra susijusius darbus. Bent jau lituanistikos srityje tą darbą, palyginti, nedaug žmonių dirba. Reiktų paskatinti žmones daryti naujoviškus darbus, o ne sumenkinti ir palikti tokį nepasitenkinimą“, - apgailestavo Lituanistikos studijų katedros vedėja.