100 mln. litų per mokslo metus – tokią sumą pirmakursių paskoloms turėtų pasiūlyti bankai ir kitos kreditavimo įstaigos. Finansų ministerijos paskelbtoje atrankoje dalyvausiantys bankai bus atrenkami pagal pasiūlytą kuo mažesnę palūkanų normą.
Juos atrinks komisija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo, Finansų ministerijų ir studentų atstovų. Tačiau bankininkai į ministeriją su paraiškomis kol kas neskuba.
Nors švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius viliasi, kad su bankais pavyks susitarti dėl 6-6,5 proc. palūkanų normos, girdėti nuomonė, kad bankai šią kartelę mėgins pakelti.
- Ar bankai pasirengę teikti paskolas studentams? - „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo.
- Kreditų sistema studentams turi būti prieinama.
Bet aukštojo mokslo reforma vykdoma skubotai, todėl daug kas neaišku.
Bankams pristigo laiko pasirengti studentų kreditavimo sistemai. Juk turi sukurti projektą, išmokyti darbuotojus. Tam reikia mažiausiai pusmečio, o bankai teturėjo tris mėnesius. Tokia skuba kelia nerimą.
Nežinau, ar visi bankai pasirengę dalyvauti teikiant paskolas studentams. Tačiau visi jie nedalyvaus atrankoje – neinvestuos į rengimąsi jai, jeigu tvirtai nežinos, ar vėliau galės teikti paskolas.
- Paskolas bankai teiks su valstybės garantija. Kaip manote, ar valstybė tam pasirengusi?
- Įstatymas tai numato. Tačiau ateityje gali paaiškėti šio įstatymo trūkumų.
Jaunimui reikia garantijų.
Geriausia būtų, jei už juos finansiškai garantuotų tėvai, tačiau ne visi išgali tai padaryti.
Manau, tokia valstybės teikiama garantija prasminga net tokiu atveju, jeigu baigę studijas dalis jaunuolių įsikurs užsienyje.
- Kiek bankų, jūsų nuomone, bus parinkta kredituoti studentus?
- Svarbiausia, kad nebūtų mažinamas bankų, galinčių teikti paskolas studentams, skaičius. Būtina, kad jas galėtų teikti kelios kreditavimo įstaigos.
Juk padėtis keičiasi – jei staiga vienas nebegalėtų kredituoti studentų, paskolas nenutrūkstamai teiktų kiti.