Palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter“, kuris bus paleistas iš
Kanaveralo kyšulio oro pajėgų bazės ketvirtadienį 17 val. 12 min. vietos
(penktadienį 0 val. 12 min. Lietuvos) laiku, padės sudaryti tikslų Žemės
palydovo paviršiaus žemėlapį, pagal kurį NASA parinks saugias ir
mokslininkams įdomias nusileidimo vietas būsimoms astronautų misijoms.
Pastaruoju metu JAV daugiausia dėmesio skyrė mokslo ir technologijų
vystymo misijoms, kurias astronautai vykdė palyginti neaukštai virš Žemės
skriejančiuose daugkartiniuose erdvėlaiviuose bei Tarptautinėje kosminėje
stotyje (TKS).
Tačiau dabar NASA žvilgsnis krypsta į kitų dangaus kūnų tyrimus, o
kulminaciją ši programa turėtų pasiekti 2020 metais, kai JAV astronautai
tikriausiai dar kartą išsilaipins Mėnulyje - praėjus pusei šimtmečio po
„Apollo“ misijų 1969-1972 metais.
NASA kitais metais planuoja nurašyti visus tris dabar naudojamus
daugkartinius erdvėlaivius, kurie iki to laiko skris į dar aštuonias misijas
TKS statybai baigti. Vėliau ketinama papildomai skirti lėšų poros
vienkartinio naudojimo raketų „Ares“ ir modernios, į erdvėlaivius „Apollo“
panašios pilotuojamos kapsulės „Orion“ kūrimui. Šiuo kosminiu laivu
astronautai galės skraidyti į Mėnulį ir vykdyti kitokias misijas.
Numatoma, kad „Orion“ pirmąkart startuos ir prisijungs prie TKS 2015
metais.
Manoma, kad viena astronautų kelionė į Mėnulį gali kainuoti daugiau nei
100 mlrd. dolerių, o penkerių metų pilotuojamų erdvėlaivių skrydžių
pertrauka taip pat kelia nerimą, todėl JAV prezidentas Barackas Obama
nurodė aukščiausiu lygiu įvertinti NASA pilotuojamų skrydžių
programą.
Ši revizija prasidėjo nuo trečiadienį Vašingtone įvykusio komercinių
kompanijų, NASA ir kitų suinteresuotų šalių pareigūnų susitikimo, kuriame
buvo pristatytos astronautų skrydžių į TKS ir Mėnulį galimybės.
Šios komisijos nariai taip pat svarstys, ar tikslinga toliau vystyti
pilotuojamų skrydžių į Mėnulį programą. Komisija, kuriai vadovauja buvęs
kompanijos „Lockheed Martin“ vykdomasis direktorius Normas Augustine'as, savo ataskaitą tikriausiai pateiks rugpjūtį.
Susitikime kompanijų „Boeing“ ir „Lockheed Martin“ bendrovė „United
Launch Alliance“, gaminanti nepilotuojamuose skrydžiuose naudojamas raketas
„Atlas“ ir „Delta“, tvirtino, kad šios nešėjos, jas modernizavus, galėtų
tapti pigesne alternatyva raketoms „Ares“.
Tačiau galimybių studiją parengusi konsultacinė firma perspėjo, kad toks
variantas būtų pigesnis tik NASA nusprendus nebekurti raketos „Ares“
antrosios modifikacijos - ypač galingos nešėjos, galinčios skraidinti
krovinius į Mėnulį.
NASA naujosios dangaus kūnų tyrimų iniciatyvos „Constellation“ pradiniame
variante buvo numatyta sutaupyti kuriant dvi raketos „Ares“ modifikacijas,
kurių konstrukcija mažai tesiskirtų.
„Kai pradedama mąstyti apie tokio plano dalių keitimą, iškyla visokių
netikėtumų“, - sakė kompanijos „The Aerospace Corporation“ atstovas Gary
Pulliamas.
Kompanija „Space Exploration Technologies“, sutrumpintai vadinama
„SpaceX“, pasiūlė kitą alternatyvą astronautų įguloms skraidinti.
Pasak „SpaceX“ įkūrėjo Elono Musko, jo firmos sukurta
kapsulė „Dragon“, kurią NASA jau įsigijo kroviniams į TKS skraidinti, taip
pat gali būti naudojama pilotuojamiems skrydžiams, jeigu joje būtų įrengta
evakuacijos sistema ir atlikta kitokių nedidelių patobulinimų.
„Žmonių kosminiai skrydžiai iš pat pradžių buvo „SpaceX“ tikslas. Būtent
dėl to ją įkūriau, - aiškino E.Muskas. - „Dragon“ turi penkis langus.
Kroviniams langai nereikalingi“.