Tas senovinis ežeras, kuriame vandens tikriausiai buvo ir tada, kai
pačios planetos paviršius jau buvo išdžiūvęs, pakurstė mokslininkų viltis
atrasti įrodymų, kad prieš milijardus metų Raudonojoje planetoje klestėjo
gyvybė.
Kaip pranešė Kolorado universiteto mokslininkai, juos dominantys dariniai
buvo nufotografuoti iš palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“.
Vanduo prieš 3,4 mlrd. metų tyvuliavo 200 kvadratinių kilometrų plote,
ežero gylis siekė 450 metrų, rodo duomenys, kuriuos mokslininkai paskelbė
žurnale „Geophysical Research Letters“.
Nėra abejonių, kad Marse buvo vandens, nes tyrimą atliekantiems robotams
jau pavyko surasi planetos paviršiuje ledo. Taip pat yra įrodymų, kad vanduo
kartais gali prasiskverbti iš planetos gelmių, bet greitai pradingsta
šaltoje ir retoje Raudonosios planetos atmosferoje.
Mokslininkai jau anksčiau Marso paviršiuje matė tai, kas galėjo būti
milžiniškų upių ir jūrų krantai, tačiau negalima atmesti tikimybės, kad toks
reljefas galėjo susidaryti ir per sausas nuošliaužas.
„Tai pirmasis neužginčijamas įrodymas, kad Marso paviršiuje yra krantų
linijų“, - minimo senovinio ežero atradimą pakomentavo tyrimo vadovas
Gaetano Di Achille.
„Identifikavę kranto linijas ir palyginę jas su gautais geologiniais
duomenimis, galime nustatyti ežero dydį ir apimtį. Iš visko sprendžiant, jis
susiformavo prieš maždaug 3,4 mlrd. metų“, - sakė jis.
Vanduo yra pagrindinė sąlyga gyvybei atsirasti, ir mokslininkai atkakliai
mėgina surasti Marse gyvybės įrodymų. Vandens buvimas planetoje taip pat
gali praversti būsimiems tyrėjams iš Žemės.
„Žemėje įvairios deltos ir ežerai yra puikūs ženklai, rodantys praeities
gyvenimą, - pažymėjo G.Di Achille. - Jeigu Marse kada nors buvo gyvybė, tai
deltos gali padėti atskleisti tą planetos biologinę praeitį“.
„Ne tik šis tyrimas įrodo, jog Marse ilgą laiką buvo ežerų sistema, - mes
matome, kad ežeras susiformavo po šilto drėgno laikotarpio, kuris, kaip
manome, (tuo metu jau buvo) praėjęs“, - sakė profesoriaus asistentas Brianas
Hynekas.
Galimas dalykas, tas ežeras išgaravo arba sušalo staiga pasikeitus
klimatui, sakė tyrėjai. Niekas nežino, kodėl Marsas iš šiltos ir drėgnos
planetos tapo šalta beore dykuma, kurią matome dabar.