Naujas stebėjimų metodas leido kosmologams padaryti šį atradimą,
kuris padės dar giliau pažinti tokį retą reiškinį ir jo įtaką kitų
žvaigždžių susidarymui, sakoma mokslininkų pranešime, paskelbtame
britų žurnale „Nature“.
Supernova atsiranda, kai masyviai žvaigždei pritrūksta „kuro“, ji
sunkio jėgos veikiama staiga susitraukia iki mažyčio itin tankaus
darinio, kuris vadinamas neutronine žvaigžde.
Tada žvaigždė sprogsta, per galaktiką nuvilnyja smūgio banga.
Sprogimas perskirsto sunkesnius už deguonį elementus, kaip
geležis, kalcis, silicis, susidaro molekulių debesys, kurie per
daugelį eonų sulimpa ir galiausiai suformuoja naujas žvaigždžių
sistemas.
Pastarąją supernovų senolę astronomai atrado palyginę kelerius
metus fotografuotą vieną dangaus skliauto zoną. Jie ieškojo objektų,
kurių ryškis laikui bėgant pakito.
Manoma, kad Visatos amžius siekia 13,7 milijardo metų; vadinasi
atrastoji supernova parodė, kaip prieš 11 milijardų metų žuvo viena
ankstyvojo Visatos laikotarpio žvaigždė.
Ankstesnis supernovos rekordas buvo blykstelėjimas, įvykęs prieš
šešis milijardus metų.