Anot Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) ryšių su
visuomene koordinatorės Editos Matulevičiūtės, tokios ryškėjančios
tendencijos atskleidžia abiturientų reakciją į aukštojo mokslo
reformą.
Jos teigimu, 2008-ųjų vasarą aukštojo mokslo siekiantys jaunuoliai
daugiausia klausimų uždavė apie stipendijas, „gerai besimokančio“
studento apibrėžimą, apgyvendinimą bendrabučiuose. 2009-aisiais iš
pastarųjų klausimų tarp populiariausių liko tik apgyvendinimo
reikalai, o susidomėjimą stipendijomis ir „gerai besimokančiojo“
sąvokas pakeitė paskolos ir studijos užsienyje.
Pernai į studentus-konsultantus šiais ir kitais klausimais
kreipėsi apie 600 stojančiųjų.
Šiemet studentų sąjungų atstovai, patys besimokantys aukštosiose
mokyklose, taip pat konsultuos būsimus savo bendramokslius. Ateinančią
savaitę stojantieji galės jiems pateikti visus rūpimus klausimus apie
aukštąsias mokyklas, jų siūlomas studijas, priėmimo bei studijų tvarką
internetu, telefonu, trečiadienį Vilniuje bus galima pabendrauti su
konsultantais gyvai.
Taip pat ketinama studentams skirtuose interneto puslapiuose
skelbti publikacijas, filmukus apie paskolas, studijų krepšelius ir
kitiems studentams rūpimais klausimais.
Akcija „klausk studento“ vykdoma antrus metus iš eilės. Studentų
organizacijos tikina šios iniciatyvos besiimančios neatlygintinai, o
savanoriai konsultuos siekdami, kad stojantieji gautų esą „tikrą“
informaciją, o ne aukštųjų mokyklų pateikiamus, anot jų, pagražintus
duomenis, kur esą žadama puiki perspektyva baigusiems universitetą,
bet nepateikiami realūs baigusiųjų įsidarbinimo, atlyginimų dydžio
rodikliai.
„Dauguma aukštųjų mokyklų Lietuvoje save pateikia daug gražiau,
negu iš teisų yra. Dažniausiai objektyviausiai gali pasakyti tas
studentas, kuris studijuoja toje mokykloje. Siūlome geriau sužinoti
informaciją iš studijuojančio žmogaus, o ne iš lankstinukų. (...)
Lankstinukuose gražiai nubrėžiama, kad, pavyzdžiui, bus „graži
ateitis“ baigus aukštąją mokyklą, „puikiai rasi darbą“, bet nėra
rodiklių, kur baigęs absolventas eina dirbti, kokią algą gauna, ką
toliau veikia“, - kalbėjo E.Matulevičiūtė.