Pasak Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Dainiaus Dikšaičio, dirbtinai skubinti paskolų starto nederėtų, mat šiuo metu formuojamas įspūdis, kad valstybė neturi jokių alternatyvų teikti lengvatines paskolas studentams, nors realus paskolų poreikis net nėra žinomas. LSS nuomone, kviesti kredito įstaigas pasirašinėti sutarčių ar koreguoti esamą paskolų sistemą valstybės jėgomis derėtų sulaukus bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pabaigos, kai bus galima realiai įvertinti paskolų poreikį.
LSS turi pastabų ir vykdytai kredito įstaigų atrankai. Anot studentų atstovų, atrankos metu paaiškėjo, kad palūkanų skaičiavimo formulė į ją įtraukiant tarpbankinėms palūkanoms taikomus dydžius ir pridedant kredito įstaigos pelno maržą lėmė nepalankius rezultatus. Šių rezultatų keisti iš esmės nekeičiant palūkanų skaičiavimo formulės, LSS vertinimu, praktiškai nėra galimybių.
„Siūlome koreguoti kredito įstaigoms taikomą palūkanų nustatymo formulę, atsisakant privalomo prisirišimo prie VILIBOR ir EURIBOR dydžių. Šie dydžiai nustatomi pačių kredito įstaigų, tad juos potencialiai pačios įstaigos gali koreguoti studentams nepalankia linkme. Be to, šie dydžiai galioja tarpbankinėms paslaugoms. Teikiant lengvatines paskolas studentams su valstybės garantija rizikos laipsnis kredito įstaigoms mažinamas iki minimumo, tad šioje vietoje minėti dydžiai neturėtų būti privalomi“, - teigia D.Dikšaitis.
Praėjusią savaitę finansų ministro sudaryta komisija atrinko keturias kredito įstaigas, kurioms numatoma siūlyti šiais metais teikti valstybės remiamas paskolas. Numatoma, kad paskolą studentai galės gauti litais arba eurais.
Kintamų palūkanų dydis priklausytų nuo palūkanų bazės dydžio kitimo ir kredito įstaigos maržos, kuri būtų ne didesnė nei 3 proc. Dabartinėmis sąlygomis palūkanų dydis litais būtų 11,44 procento, eurais - 4,03 procento.