Kapsulės liukas, kuris buvo užrakintas kovo 31 dieną, buvo
atidarytas 14 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.
Keturi Rusijos ir du ES šalių piliečiai pasirodė šypsodamiesi ir
iš pažiūros geros sveikatos po 105 dienų, kurias jie praleido visiškai
atskirti nuo išorinio pasaulio Rusijos medicinos ir biologijos
problemų institute (IBMP), sakė vienas naujienų agentūros AFP
korespondentas.
Panašius į tikrų astronautų aprangą mėlynus kombinezonus
vilkintiems bandymo dalyviams buvo įteiktos gėlių puokštės, o jie
džiaugsmingai mojavo žiūrovams.
Vykdant šį eksperimentą siekta kuo tikroviškiau atkurti
pilotuojamo skrydžio į Marsą sąlygas: nusileidimą ant Raudonosios
planetos paviršiaus ir iki 20 minučių vėluojančius ryšio signalus.
Mokslininkai stebėjo ilgalaikės atskirties psichologinius ir
fizinius padarinius eksperimento dalyviams. Tikimasi, kad šis bandymas
padės geriau suprasti ilgų kosminių skrydžių metu kylančias problemas.
Maskvoje atliktas bendras Europos kosmoso agentūros (ESA) ir IBMP
eksperimentas tebuvo įžanga į dar didesnio masto projektą, kurį
ketinama pradėti ateinančių metų pradžioje.
ESA pranešime nurodoma, kad atliekant naująjį bandymą toje pačioje
kapsulėje bus uždaryti šeši įgulos nariai, kurie joje praleis 520
dienų. Manoma, jog tiek laiko gali trukti skrydis į Marsą ir atgal.
Pastarojo eksperimento dalyviai tris mėnesius gyveno 550 kubinių
metrų tūrio kapsulėje, kurioje buvo įrengtos mažytės (vos 3,2
kvadratinio metro ploto) miegamosios kajutės.
Pagal bandymo sąlygas savanoriai kapsulę anksčiau laiko galėjo
palikti tik dėl ligos ar kitų nenumatytų veiksnių. Tačiau visi šeši
įgulos tris mėnesius ištvėrė be didesnių nusiskundimų.
ESA ir JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija
(NASA) pateikė atskiras prognozes, kad pilotuojamas skrydis į Marsą
gali būti surengtas po maždaug po trijų dešimtmečių.
Atstumas nuo Žemės iki Raudonosios planetos, nelygu jų tarpusavio
padėtis, svyruoja nuo 55 mln. iki daugiau nei 400 mln. kilometrų.