Tai, žinoma, daug daugiau nei meilė: santuokos trukmei reikšmės
turi ir sutuoktinių amžius, ir ankstesni santykiai, ir net tai, ar jie
rūko.
Australijos nacionalinio universiteto mokslininkai per savo
tyrimą, pavadintą „Ką bendra su tuo turi meilė“ (What's Love Got to Do
With It), nuo 2001 iki 2007 metų stebėjo beveik 2,5 tūkst.
susituokusių ar drauge gyvenančių porų.
Jie nustatė, kad vyrai, kurie yra devyneriais ar daugiau metų
vyresni už savo žmonas, išsiskiria du kartus dažniau. Tas pats
pasakytina ir apie vyrus, kurie veda nesulaukę 25 metų amžiaus.
Vaikai taip pat daro įtaką santuokos ar santykių gyvavimo trukmei.
Išsiskiria penktadalis porų, kurios turėjo vaikų dar prieš santuoką -
iš ankstesnės ar tos pačios partnerystės, - ir tik 9 poc. tų porų,
kurios iki santuokos vaikų neturėjo.
Moterys, kurios vaikų nori daug labiau nei jų partneriai, taip pat
išsiskiria dažniau.
Tam tikrą vaidmenį vaidina ir poros tėvai: tyrimas parodė, kad
maždaug 16 proc. vyrų ir moterų, kurių tėvai išsiskyrė, išsiskiria ir
patys. Tuo tarpu jei tėvai nėra išsiskyrę, tikimybė išsiskirti patiems
yra tik 10 procentų.
Jei žmogui tai antroji ar trečioji santuoka, išsiskyrimo tikimybė
yra 90 proc. didesnė nei tais atvejais, kai tuokiamasi pirmą
kartą.
Nenuostabu, kad reikšmę turi ir pinigai. Išsiskiria iki 16 proc.
tų porų, kurios sakosi esančios neturtingos, ar kuriose vyras neturi
darbo. Tuo tarpu išsiskyrė tik 9 proc. finansinių problemų neturėjusių
porų.
Be to, skyrybų tikimybę didina ir tai, jei vienas iš partnerių
rūko, o kitas - ne.
Nustatyta, kad skyryboms didelės reikšmės neturi tokie veiksniai,
kaip santuokoje gimusių vaikų skaičius ir amžius, žmonos darbas ar
nedarbas, ir metų, kiek pora yra išdirbusi, skaičius.