Žmogų į Mėnulį nešė nacių raketų kūrėjai ir milijonų amerikiečių viltys (video, nuotraukos)

Galite žiūrėti vaizdo medžiagą apie Mėnulyje išsilaipinusį pirmą žmogų.

J.F.Kennedy nesulaukė istorinio „Apollo 11“ skrydžio į Mėnulį. Jį žudiko kulkos pakirto 1963 metų lapkričio 22 dieną Dalase.

1969 metais liepos 16 dieną raketa atsiplėšė nuo pakilimo aikštelės Floridoje ir stebint milijonams amerikiečių ėmė skrieti Žemės palydovo link. „Apollo 11“ skrido trys vyrai: misijos vadovas Neilas Aldenas Armstrongas, laivo modulio „Columbia“ pilotas Michaelas Collinsas ir Mėnulio modulio „Eagle“ pilotas Edwinas Eugene'as „Buzzas“ Aldrinas Jaunesnysis.

Liepos 20 dieną N.Armstrongas ir E.E.Aldrinas tapo pirmaisiais žmonėmis, kurie išlipo Mėnulyje. Nuo Žemės juos skyrė 384 tūkst. kilometrų.

M.Collinsas „Columbia“ skriejo aplink Mėnulį orbita, laukdamas, kada jo bendražygiai atliks savo darbą, įlips į „Eagle“, pakils ir prisijungs prie jo kelionei atgal į namus. Žmonijos istoriją pakeitęs žygis pirmiausia siejamas su N.Armstrongu, kuris pirmasis žengė žingsnį Mėnulyje ir ištarė garsiąją frazę: „Tai tik mažas žingsnelis žmogui, bet milžiniškas žingsnis žmonijai“.

Arti Mėnulio buvęs, bet negalėjęs jame išsilaipinti M.Collinsas buvo pamirštas kaip ir 400 tūkst. į kosmoso programą įsitraukusių amerikiečių, kurie savo darbu prisidėjo, kad istorinė misija pasisektų. Būtent todėl N.Armstrongas niekada nesistengė išnaudoti savo šlovės - dabar 78 metų sulaukęs ir profesoriaus vardą turintis pilotas niekada nepamiršta daugybės žmonių, be kurių jis nebūtų išlipęs Mėnulyje. Nesant reikalo N.Armstrongas stengiasi vengti viešumos.

O įkandin N.Armstrongo Mėnulio paviršiuje pėdsaką palikęs „Buzzas“ Aldrinas iki galo ir nesusitaikė, kad istorijoje liko antras. Savo autobiografinėje knygoje „Magnificent Desolation“ B.Aldrinas detaliai prisimena 40 metų senumo įvykius.

Astronautą tada pribloškė šimtatūkstantinė žmonių jūra, kurią jis matė nuo raketos paleidimo aikštelės J.F.Kennedy kosmoso skrydžių centre. Istorinis įvykis pritraukė minias amerikiečių, tačiau skrydį jie galėjo stebėti tik iš saugaus 3 mylių atstumo.

„Už kelionę į Mėnulį reikia dėkoti Wernheriui von Braunui. Kai praradome ryšį su Žeme skriedami pro tamsiąją Mėnulio pusę, mąstydamas atlikau sau išpažintį ir tyliai aš padėkojau Dievui už nuostabius nacių raketų konstruktorių pasiekimus. Kai apskriejome orbitą, gavome įsakymą iš Hjustono lipti į Mėnulio modulį“, - prisimena B.Aldrinas.

Astronauto minimas W.von Braunas gimė Vokietijoje 1912 metais. Jaunas talentingas fizikas buvo viena iš pagrindinių nacių raketų programos figūrų. Jo kurtos „Vergeltungswaffe 2“ (arba V-2) Antrojo pasaulinio karo gale spėjo įvaryti siaubo Vokietijos priešams. Kai Trečiasis reichas žlugo, amerikiečių žvalgyba surengė ne vieną slaptą operaciją - W.von Braunas ir daug kitų naciams tarnavusių mokslininkų buvo užverbuoti, pervežti į JAV ir tapo Amerikos piliečiais, kurie padėjo Vašingtonui auginti karinius ir ekonomikos raumenis.

„Nė vienas iš mūsų nebuvo pasirengęs sutikimui, šventei, kurią mums rengė Žemėje. Tapome garsenybėmis. Tačiau niekad nepamiršiu Baltuosiuose rūmuose prezidento R.Nixono ištartų žodžių: „Žmonija skolinga Neilui ir kitiems dviem vyrukams“. NASA pasipelnė iš mūsų populiarumo ir pasiuntė mus į kelionę po pasaulį, kad dar labiau išgarsintume agentūros laimėjimus. Italijoje pasitaikė proga pašokti su aktore Gina Lollobrigida. „Ji sušnibždėjo į ausį: „Tu puikiai judi, Neilai“, - įspūdžiais dalijasi B.Aldrinas, kuris buvo pasmerktas likti Neilo Armstrongo šešėlyje.

Vienas iš dviejų Mėnulyje vaikščiojusių žmonių, priešingai negu N.Armstrongas, sutinka bendrauti su žurnalistais, o šiemet B.Aldrinas net pabandė repuoti - su Snoop Doggu metų pradžioje įrašė kompoziciją „Rocket Experience“. Ji skirta kelionės į Mėnulį 40 metų sukakčiai pažymėti. „Boston Globe“ žurnalistai neseniai kalbėjosi su B.Aldrinu apie istorinę misiją.

- Nelabai. Mes pernelyg sutelkiame savo dėmesį į tyrimus per arti Žemės.

- Mes susitelkėme prie šios programos, tarptautinių kosmoso stočių ir dedame pastangas, kad galėtume grįžti į Mėnulį. Tuo metu Rusija savo dėmesį skiria Fobui, Marso palydovui, o mes tik neseniai supratome, koks jis gali būti svarbus, norint pasiekti Marsą.

- Taip, daug daugiau. Marsas panašesnis į Žemę. Jis turi ploną atmosferą, dienos-nakties ciklą, kuris yra labai panašus į mūsų. Ten yra metų laikai. Rusiją vis dar vilioja galimybė, kad Marso palydove gali būti ledo ar vandens.

- Komercinei veiklai Mėnulis nepatrauklus, didelės išlaidos. Na, jis įdomus mokslui, yra įgijęs strateginės reikšmės, bet netikiu, kad amerikiečiai gali juo pasinaudoti savo ištekliams kaupti. Veiklai Mėnulyje užtektų robotų.

- Taip.

- Tikriausiai, bet aiškių įrodymų savo banko sąskaitoje aš nemačiau.

- Ne. Tais laikais aš nesivaikiau laurų vainiko.

- Ne. Mano sekmadienio rytai prabėga pasveikimo grupėje Los Andžele.

- Aš paveldėjau depresiją iš motinos šeimos pusės. Mano senelis nusižudė. O mano motina nusižudė praėjus metams po mano skrydžio į Mėnulį.

- Taip. Bet nemaniau, kad NASA agentūrai tą reikėjo žinoti. Kažkas pagalvotų, kad su manim maloniai elgiasi dėl to, kad mano protėvių pavardė buvo Moon. Tai pokštas.

- Tada, prieš 40 metų, aš tikrai nemaniau, kad keliauju į Vudstoką.

- Šiemet turėjau repo įrašų sesiją su Snoop Doggu. Įrašėme kompoziciją, pavadintą “Rocket Experience”. Ją galima rasti internete.

- Aš pritariu. Tai ne dainavimas, tai - repavimas.

- Liepos 20 dieną, per nusileidimo Mėnulyje 40-ąsias metines, man bus lygiai 79 su puse metų. Kol kas malonu į viską ir toliau žvelgti į šitos pusės.