Programa „Apollo“, pagal kurią 1969 metų liepos 20-ąją JAV
astronautai pirmą kartą per žmonijos istoriją išsilaipino Mėnulyje,
buvo „pavyzdys to, kaip amerikiečiai gali padaryti bet ką, dėl ko tik
stengiasi“, - Baltuosiuose rūmuose „Apollo 1“1 astronautams Neilui
Armstrongui, Edwinui „Buzzui“ Aldrinui ir Michaelui Collinsui sakė
B.Obama.
Prezidentas negailėjo pagyrų šiai trijulei, prieš 40 metų
nusileidusiai Mėnulyje, ir kitiems „Apollo“ misijų dalyviams už
įkvėpimą visai JAV mokslininkų ir inžinierių kartai ir žadėjo remti
JAV kosmoso agentūrą NASA, kad būsimos amerikiečių kartos galėtų sekti
jų pėdomis.
„Yra kita vaikų, kurie žiūri į dagų, karta ir jie bus kiti
armstrongai, kolinai ir oldrinai, - sakė B.Obama. - Norime būti tikri,
kad NASA lauks jų, kai jie norės leistis į savo keliones“.
Po to, kai prezidentas Johnas F.Kennedy nustatė
Jungtinėms Valstijoms kursą aplenkti Šaltojo karo priešininkę Sovietų
Sąjungą ir tapti pirmąja šalimi, nusiuntusia žmogų į Mėnulį,
amerikiečių programa „Apollo“ 7-ajame dešimtmetyje audrino visuomenės
vaizduotę.
Maždaug 500 mln. žmonių stebėjo tiesiogines televizijos
transliacijas ar klausėsi tiesioginių radijo pranešimų apie tai, kaip
N.Armstrongas 1969-ųjų liepos 20-ąją išlipa iš „Apollo 11“ nusileidimo
aparato, žengia Mėnulio paviršiumi ir pareiškia: „Tai mažas žingsnelis
žmogui, bet milžiniškas žingsnis žmonijai“.
Tačiau netrukus po to, Jungtinėms Valstijoms įklimpus Vietnamo
kare, visuomenės susidomėjimas programa „Apollo“ ir vyriausybės
finansavimas išblėso.
Nuo „Apollo 11“ misijos 1969-ųjų liepą iki „Apollo 17“ misijos
1972-ųjų gruodį, kai ši programa buvo baigta ir prasidėjo daugkartinių
erdvėlaivių skrydžiai, tik tuzinas žmonių, visi jie - amerikiečiai,
pabuvojo Mėnulyje. Daugkartiniai erdvėlaiviai buvo laikomi pigiu ir
patikimu skrydžių į kosmosą metodu.