Tuo metu Rektorių konferencijos prezidentas neatmeta galimybės,
kad kai kuriems universitetams gali tekti užsidaryti.
Laikinai Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) rektoriaus
pareigas einantis studijų prorektorius Jonas Čaplikas ketvirtadienį
BNS sakė, kad nedidelis studento krepšelių skaičius, tekęs
universitetui, jų nenustebino, atvirkščiai, jis esą buvo prognozuotas.
„Žemės ūkio studijos gabiausiems abiturientams niekada nebuvo
patraukliausios. (...) Kur ėjo gabiausi abiturientai, ten nuėjo ir
krepšeliai“, - sakė LŽŪU prorektorius.
Šiais metais į valstybės finansuojamas vietas LŽŪU įstojusiųjų
skaičius krito nuo 675 iki 231.
Anot J.Čapliko, LŽŪU nusprendė plėsti savo veiklą, kurią sudarys
ne tik studijos, bet ir moksliniai tyrimai, mokymai bei kitos
priemonės. Be to, tikimasi pinigų gauti iš mokamų studijų.
Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) studijų skyriaus vedėjo
Antano Kiverio teigimu, dėl sumažėjusio valstybės finansavimo
universitetas tragedijos nematąs, esą dėl mažesnio studentų skaičiaus
bus geresnė studijų kokybė.
„Finansiškai galime išgyventi, jei tik nebus mažinami atlyginimai.
Tragedijų neįžvelgiame. Jei atlyginimai mažės, gali kilti pavojus, kad
dėstytojai vyks į užsienį“, - BNS tvirtino Studijų skyriaus vadovas.
Į VPU valstybės finansuojamas vietas praėjusiais metais įstojo
1343, o šiemet - 549 pirmakursiai.
A.Kiveris tikino, kad dabartinė krepšelių sistema nėra tobula ir
gali būti keičiama.
„Pagal ją, gauname rezultatą, kad moksleivis nustato rinką. Čia
palaida bala, nelabai tinkanti rinkai“, - tvirtino VPU Studijų
skyriaus vedėjas.
Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas ir Vilniaus Gedimino
technikos universiteto (VGTU) rektorius Romualdas Ginevičius neatmetė
galimybės, kad kai kuriems universitetams gali tekti jungtis ar netgi
užsidaryti.
„Šitos mokslo reformos idėja ir buvo per krepšelius optimizuoti
aukštojo mokslo tinklą. Jie koks nors universitetas gavo mažai
krepšelių, jis turės galvoti ką daryti, ar prisijungti prie ko nors,
ar užsidaryti“, - BNS sakė R.Ginevičius.
Vis dėlto, Rektorių konferencijos prezidento nuomone, krepšelių
sistema vertintina teigiamai.
„Taip sprendžiamas studijų kokybės klausimas. Taigi kai kurių
antrarūšių ar trečiarūšių universitetų gali nelikti“, - teigė jis.
Trečiadienį paskelbta, kaip aukštosioms universitetinėms mokyklos
padalyti valstybės finansuojami vadinamieji studento krepšeliai.
Paaiškėjo, kad daugiausia pirmakursių valstybės finansuojamose
vietose mokysis Vilniaus universitete (VU), VGTU ir Kauno
technologijos universitete (KTU).
Šios trys aukštosios mokyklos „susirinko“ daugiau nei pusę - per
6600 - vadinamųjų studento krepšelių. VU teko 3088 studento
krepšeliai, VGTU - 1980 KTU - 1555.
Krepšelių dalybose labiausiai nepasisekė Lietuvos Kūno kultūros
akademijai, Lietuvos veterinarijos akademijai, LŽŪU ir VPU.
Iš viso į aukštąsias mokyklas stojo 36 991 pageidaujančiųjų. Į
valstybės finansuojamas vietas universitetuose pateko 11 566 asmenų.
Kiek studentų priimti į mokamas vietas, sprendžia kiekviena
aukštoji mokykla atskirai.
Šiais metais bendrajame priėmime dalyvauja 20 universitetinių
aukštųjų mokyklų ir 24 neuniversitetinės aukštosios mokyklos.