Pirmą kartą liepos 19 dieną ją pamatė astronomas mėgėjas iš
Niujorko valstijos Frankas Melillo, o vėliau dėmės
buvimą patvirtino nuotraukos, nufotografuotos iš Europos kosmoso
agentūros (ESA) kosminio zondo „Venus Express“.
Remiantis duomenimis, kuriuos surinko ESA, dėmė atsirado
mažiausiai keturios dienos iki to laiko, kai ji buvo pastebėta Žemėje.
Nuo aptikimo pradžios ryški dėmė išsiplėtė pučiant vėjams Veneros
atmosferoje.
Mokslininkai tiksliai nežino, kodėl atsirado dėmė keliasdešimties
kilometrų atstumu nuo planetos paviršiaus, bet, galimas dalykas, tai
yra ugnikalnio išsiveržimo padarinys.
Manoma, kad didžioji dalis Veneros paviršiaus susidarė veikiant
ugnikalniams. Nors iki šios dienos veikiančių ugnikalnių planetoje
nerasta, mokslininkai mano, kad jų yra.
Tačiau kad ugnikalnio dujos taip giliai prasiskverbtų į tankią
planetos atmosferą, kurią sudaro daugiausia anglies dioksidas,
išsiveržimas turėtų būti labai galingas.
Dar vienas galimas ryškios dėmės atsiradimo paaiškinimas - Saulės
spindulių įelektrintų dalelių sąveika su Veneros atmosfera.
Gali būti, kad veikiant sūkuringoms atmosferos srovėms ryškios
dalelės susikaupė vienoje vietoje.
Ryški dėmė Veneroje pastebėta jau ne pirmą kartą, bet šįkart dėmė,
matyt, turi vieną konkretų šaltinį.
Ne taip seniai mokslininkai pastebėjo „randą“ Jupiteryje, kuris
atsirado, sprendžiant iš visko, po to, kai į planetą trenkėsi kometa
ar stambus asteroidas.