Šios ligos, kurios sukėlėjus perneša uodai, kilmė ilgą laiką buvo
neaiški, o mokslininkai buvo sukūrę keletą nepakankamai pagrįstų
teorijų.
Tyrėjai žinojo, kad šimpanzės užsikrečia parazitiniu pirmuoniu
Plasmodium reichenowi, kuris yra giminingas žmonių maliariją
sukeliančiam Plasmodium falciparum, tačiau nežinota, kaip abi šios
rūšys yra susijusios.
Pasak vienos hipotezės, abiejų rūšių plazmodijai per milijonus
metų išsivystė iš bendro protėvio skirtingų šeimininkų organizmuose.
Pasak kitos teorijos, šis parazitinis pirmuonis išsivystė žmonių
organizme, o vėliau juo užsikrėtė šimpanzės, kurių organizmuose
išsivystė nauja plazmodžių rūšis.
Tačiau studijos, kuri buvo paskelbta žurnale „Proceedings of the
National Academy of Science“, autoriai patikrino trečiąją galimybę,
ištyrę mėginius, kurie buvo paimti iš Kamerūne ir Dramblio Kaulo
Krante gyvenančių laukinių arba laisvėje atvestų šimpanzių.
Šių žmogbeždžionių organizmuose mokslininkai aptiko kelių iki šiol
nežinotų rūšių parazitų. Tyrimo rezultatai perša mintį, jog maliariją
sukeliantys plazmodžiai iš šimpanzių organizmų buvo perduoti žmonėms.
Mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Ervaine įsikūrusio Kalifornijos
universiteto Ekologijos ir evoliucinės biologijos skyriaus darbuotojas
Francisco Ayala, iškėlė prielaidą, jog maliariją
sukeliantis plazmodis žmonėms tikriausiai buvo perduotas per
„vienintelį pernešimo šeimininkui atvejį“.
Studijoje nurodoma, kad toks perdavimas anksčiausiai galėjo įvykti
prieš 2-3 mln. metų, o vėliausiai - prieš 10 tūkst. metų. Pasak
mokslininkų, šis procesas buvo panašus į tuos, kurių metu žmonės
užsikrėtė gyvūnams būdingais AIDS ir SARS sukeliančiais virusais.
„Mūsų dienomis žmonių skverbimasis į paskutiniąsias (atogrąžų)
miškų buveines dar labiau suintensyvėjo, todėl padidėjo pavojus
persiduoti naujiems ligų sukėlėjams, tarp jų - naujiems maliariją
sukeliantiems parazitams“, - perspėja studijos autoriai.