Rusija ir jos satelitai diktatoriai užsimojo išrauti vakarietiškos dvasios daigus iš universitetų katedrų

“Newsweek” ir lrytas.lt inf.
Vos prieš du dešimtmečius, griūvant komunizmui ir sovietinės imperijos lyderiams sukant galvą, kaip iš griuvėsių sulipdyti klestinčias valstybes, dauguma jų sutiko, kad skatinant verslą ir kuriant žinių visuomenę būtina kurti vakarietiškus universitetus. Tiek buvusių disidentų vyriausybė Budapešte, tiek tokie sovietiniai senbuviai kaip Nursultanas Nazarbajevas Kazachstane kvietėsi profesorius iš užsienio ir skatino taikyti amerikietiško stiliaus akademinius modelius.
N.Nazarbajevas (dešinėje) Kazachstane kvietėsi profesorius iš užsienio, tačiau dabar jų jau bijo.
Daugiau nuotraukų (1)
Visame buvusiame komunistiniame pasaulyje pridygo amerikietiškų ir tarptautinių universitetų. Vienus, pavyzdžiui, finansininko George'o Soroso įkurtą Vidurio Europos universitetą Budapešte – rėmė turtingi mecenatai. Kitus – tokius kaip amerikinis Vidurio Azijos universitetas Kirgizijoje – iš dalies finansavo JAV Valstybės departamentas.
Nors ne visi nauji universitetai prigijo, dauguma greit suklestėjo. Kazachijos vadybos, ekonomikos ir strateginių tyrimų institutas (KIMEP) pernai galėjo pasigirti turintis 110 užsienio profesorių, mokančių viską, pradedantuo verslo administravimu ir baigianti tarptautine žurnalistika. Kita N.Nazarbajevo remiama aukštoji mokykla – Kazachų-amerikiečių laisvasis universitetas – pernai visus savo absolventus įtaisė dirbti ministerijose arba didžiosiose tarptautinėse bendrovėse.
Tačiau kartu su vakarietiškomis žiniomis atkeliavo ir vakarietiškos idėjos. Baltijos ir kitose Rytų Europos šalyse jos prigijo, o Ukrainoje ir Gruzijoje vakarietišką išsilavinimą gavę studentai žygiavo spalvotųjų revoliucijų priešakyje. Tuo metu Rusija iškart ėmė šnairuoti į iš Vakarų importuotas programas, dvelkiančias demokratiniu aktyvizmu, o dar toliau rytuose buvusių sovietinių respublikų lyderiai ėmėsi saugoti jaunimą nuo pavojingų idėjų.
Padėtį dar labiau paaštrino atpigusi nafta ir susitraukę biudžetai, kuriais Vidurio Azijos diktatoriai finansavo savo populiarumą. Vyriausybės staiga susirūpino užsienio įtaka. KIMEP atleido 30 vakariečių profesorių ir pašalino ES finansuojamą politikos mokslų programą apie vietos valdžią. Pasak fakulteto atstovų, universitetas tiesiog atsikrato tvarkos drumstėjais.
Vienas tokių – buvęs „Los Angeles Times“ žurnalistas ir KIMEP žurnalizmo profesorius Halas Forsteris – teigia šiemet kovą buvęs atleistas dėl pareiškimų apie universitete įsišaknijusį nepotizmą. Atleistas ir kitas amerikietiško fakulteto narys, atvirai pasisakęs prieš viduramžišką Kazachstano politinę sistemą.
Universiteto viceprezidentas Chalibas Rachmanas tikina, kad dėstytojai atleisti finansiniais sumetimais. Tačiau ši aukštoji mokykla tuo pat metu nepagailėjo 10 mln. JAV dolerių naujo pastato statybai. Studentai nė kiek neabejoja, kas už to slypi. „Mes buvome mokomi vakarietiškų vertybių ir pagarbos žodžio laisvei, - sako ketvirtakursė KIMEP studentė, neatskleidusi savo vardo dėl galimų represijų. - O tai visai netinka prie sovietinio Kazachijos mentaliteto“.
Panašus likimas ištiko daugybę kitų vakarietiškų aukštųjų mokyklų buvusioje Sovietų Sąjungoje. Pernai G.Soroso remiamas Europos universitetas Sankt Peterburge sulaukė valdžios persekiojimo, kai studentams pasiūlė pilietinio aktyvizmo programą. Vietinis teismas įsakė uždaryti universitetą dėl priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimo, o jo dėstytojai sulaukė gubernatoriaus priekaištų už „revoliucionierių ugdymą“. Dar 2005-aisiais Europos humanitarinis universitetas turėjo išsikelti iš Minsko, kai Baltarusijos KGB ėmė tirti iš užsienio finansuojamų institucijų veiklą.
Prieštaringa situacija susiklostė Rusijoje. Kremlius, bijodamas spalvotųjų revoliucijų, pasirūpino, kad šalyje nebūtų JAV akredituotų universitetų ar amerikinių akademinių programų. Vis dėlto Rusijos valdžia pastaruoju metu ėmė palankiau žiūrėti į universitetų ryšius su Vakarais. Nemažai Rusijos aukštųjų mokyklų atgaivino akademinių mainų programas su JAV ir Europos universitetais.
Taip elgtis verčia smunkantis Rusijos aukštojo mokslo prestižas. Pernai nė viena šalies aukštoji mokykla nepateko į „Quacquarelli Symonds“ sudaromą geriausių pasaulio universitetų šimtuką. Netgi Maskvos valstybinis universitetas – Rusijos švietimo sistemos pasididžiavimas – iš 97-osios vietos smuko į 180-ąją.
Kad pristabdytų nuosmukį, premjeras Vladimiras Putinas pernai įkūrė du naujus universitetus ir juos pamalonino 300 mln. JAV dolerių biudžetu.
“Maža to, švietimo politikos formuotojai Rusijos universitetams davė signalą kuo greičiau pritaikyti pačias pažangiausias tarptautines programas ir dabar niekas jiems netrukdo kviestis ir samdyti tiek JAV profesorių, kiek tik išgali“, - sako Švietimo ministerijos patarėjas ir Maskvos Skolkovo vadybos mokyklos rektorius Andrejus Volkovas.
Maskvos universitetas neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Niujorko valstijos universitetu. Įstaigos keisis studentais, absolventams įteiks dvigubus diplomus, o Maskvoje šiemet darbuosis 65 profesoriai iš JAV. Rudenį ketinama pasirašyti susitarimą su Pietų Kalifornijos universitetu.
Tačiau nors Kremlius jaučiasi saugiau, Baltarusijos ir Vidurio Azijos režimai nepasiduoda panašiam pragmatizmui. Krintančios naftos kainos augina nedarbą bei socialinį nepasitenkinimą Kazachijoje ir Turkmėnijoje. N.Nazarbajevas bijo, kad „KIMEP absolventai prisijungs prie opozicijos – tai pagrindinė vakariečių profesorių atleidimo priežastis“, - įsitikinęs Maskvos Carnegie centro švietimo ekspertas Aleksejus Malyšenka.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.