„Mes priklausome labai neįprastai rūšiai. Nors ir labai stengtasi, kai kurių didžiausių mūsų keistenybių paaiškinti iki šiol nepavyko. Tačiau mokslui vis labiau gilinantis į šias ekscentriškas savybes, aiškėja, kad iš pažiūros nereikšmingi elgsenos bruožai iš tiesų yra neatsiejami nuo žmogiškumo esmės“, - rašo straipsnio autoriai.
Pirmąją vietą keistenybių dešimtuke užima gebėjimas rausti iš gėdos.
„Netgi Charlesui Darwinui buvo sunku paaiškinti, kodėl vykstant evoliucijai išsivystė savybė, kuri kitiems parodo, jog mes gudraujame arba meluojame“, - pabrėžia šio sąrašo sudarytojai.
Pasak vienos teorijos, bendruomeninių santykių vystymosi pradžioje nuoraudis galėjo išreikšti nuolankumą dominuojantiems individams, tačiau vėliau buvo susietas su sudėtingesnėmis emocijomis, tokiomis kaip kaltė, gėda ir pasipiktinimas.
Antroje vietoje atsidūrė ne mažiau paslaptingas emocijų raiškos būdas - juokas, kurio evoliucinė reikšmė taip pat nežinoma.
Mokslininkams itin keblu paaiškinti, kodėl žmonių lytinių organų sritis apaugusi tankiais plaukais, taip pat mūsų brendimo cikle aiškiai išreikštą paauglystės laikotarpį, kuris nebūdingas mūsų artimiausiems šiuo metu gyvenantiems giminaičiams - žmogbeždžionėms.
Tyrėjus taip pat gerokai glumina žmonių sapnai. Pasak „New Scientist“, šiuo metu dauguma mokslininkų nepripažįsta Sigmundo Freudo teorijos, jog sapnai yra pasąmonėje glūdinčių troškimų išraiška. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad vadinamoji „greitųjų akių judesių“ (Rapid Eye Movement, REM) miego fazė, kurios metu žmonės sapnuoja, yra susijusi su emocinių prisiminimų perkėlimu į ilgalaikę atmintį.
Mįslingais ir būdingais tik žmonėms mokslininkai taip pat laiko altruizmą, gebėjimą kurti meną, taip pat prietarus.
Paskutines dvi vietas „New Scientist“ sudarytame dešimtuke užima visiškai nepaaiškinami įpročiai - bučiavimasis ir nosies krapštymas.