Psichologai iki šiol ginčijasi dėl įvairių žmogaus intelekto skalių vertinimo subjektyvumo, o ką jau kalbėti apie gyvūnų mylėtojus, kurie net ir nebūdami profesionalai kartais gali valandomis be perstojo įrodinėti savo augintinio pranašumą prieš kitus mažesniuosius mūsų brolius, rašo „gazeta.ru“.
Viena rūšis su kitomis bet kokiu atveju lyginama pagal žmonių kriterijus - zoopsichologai paprastai vertina savo tiriamųjų gebėjimą keistis informacija, įsiminti įvykius ir mokytis vykdyti komandas.
Vienas autoritetingiausių šios srities specialistų Stenly Corenas sulygino išsivysčiusių šunų intelektą su dvejų metų vaikų gebėjimais. Tarp pusamžį stažą turinčio psichologo argumentų - mokėjimas skaičiuoti, skirti žodžius ir keliais būdais spręsti sunkias užduotis.
Vietas nuo pirmos iki dešimtos išsidalijo šunys, pasižymintys išimtiniu intelektu paklūstant ir darbinėmis savybėmis. Dauguma tokių šunų gali pademonstruoti gebėjimą suprasti paprastas komandas per penkis bandymus.
Prieš 13 metų S.Corenas paskelbė pirmąjį „Šunų intelekto“ leidinį ir tapo vienu iš zoopsichologų, kurį pripažino ne tik kolegos, bet ir plačioji visuomenė. Tada 208 Šiaurės Amerikos teisėjai suskirstė 80 šunų veislių į šešias grupes. Lyderiais tapo borderkoliai, pudeliai, vokiečių aviganiai ir kiek vėliau pas mus išpopuliarėję auksaspalviai retriveriai.
Tapusieji protingiausiais išsiskiria gebėjimu įsiminti komandas per penkis ar mažiau bandymų, taip pat įvykdyti jas su 95 proc. patikimumu, taip mėgstamu gydytojų ir biologų.
Geriausieji žmogaus draugai moka ir skaičiuoti. Žinoma, čia nekalbama apie aritmetinius gebėjimus, kurie demonstruojami cirke. Paprastai po tokiais fokusais slypi kruopščiai ištreniruoti signalai, pastebimi tik augintiniui, vienas - kad pradėtų loti ar šokinėti, antras - kad laiku sustotų pasiekus nurodytą šuolių skaičių.
Tarp kitko, kai kurie vis dėlto geba palyginti skaičius ir netgi juos sudėti, jeigu skaičiai pateikiami kokiu nors žinomu pavidalu, pavyzdžiui, maisto gabalėliais. Tačiau ir čia nekalbama apie abstraktųjį mąstymą - tokiuose eksperimentuose mokslininkai paprastai tik vertina šunų reakciją, demonstruodami jiems iš pradžių pradinius duomenis, o po to „teisingą“ arba „neteisingą“ rezultatą.
Užtat augintinių lingvistiniai gebėjimai su kaupu kompensuoja paprastus aritmetinius mokėjimus. Paprastas šuo gali įsiminti 165 žodžius pagal signalus, o „superšunys“ sąrašo viršuje gali įsiminti net 250 žodžių, beveik pasivydami pagal šį rodiklį beždžiones.
Kitos dvi sudedamosios šunų proto dalys (papildančios apmokymą ir treniruotes) - instinktyvioji, apsprendžiama veislės, ir adaptyvi - gebėjimas spręsti iškeltus uždavinius keičiantis aplinkai.
Ir čia augintiniai jau iš tikrųjų nenusileidžia dvejų metų vaikams: jie lengvai suranda paslėptus daiktus, pasirenka optimalų judėjimo kelią, panaudoja paprastus mechanizmus pasiekti tikslą ir netgi vertina žmonių reakciją pagal mimiką bei intonacijas.
Sunku pasakyti, kodėl būtent šunys pasiekė tokią pažangą. Galima spėti, kad dirbtinai sukurtos natūralios atrankos sąlygos nuo rūšies prijaukinimo momento iš esmės paspartino evoliuciją. Tarp kitko, sunku įsivaizduoti, kaip per kelias dešimtis tūkstančių metų jie sugebėjo padaryti tai, kam mums prireikė ne vieno šimto tūkstančių.