Tai prezidentė išsakė trečiadienį Tarptautinės jaunimo dienos
proga susitikusi su jaunimo organizacijų atstovais.
„Šiuo metu dėl palūkanų normos vyksta derybos - Finansų
ministerija derasi su bankais. (...) Jei derybos nepavyktų, jei
nepavyktų sumažinti palūkanų, Vyriausybė turėtų vykdyti savo pažadus
ir rasti būdų padėti studentams“, - žurnalistams prezidentės žodžius
perdavė jos atstovas spaudai Linas Balsys.
Anot jo, šalies vadovė taip pat kalbėjo su jaunimo organizacijų
atstovais apie jų finansavimą ir pareiškė, kad mažinant ministerijų
biudžetus, nereikėtų „nukirsti tų šakų, kurios turi būti išsaugotos“.
„Reikia mažinant ministerijų biudžetus kirsti ne tai, kas
lengviausiai nukertama, bet mažinti atitinkamai - žiūrėti į sunkmečio
realiją stengiantis išsaugoti tai, ką galima išsaugoti“, - sakė
L.Balsys.
Kaip žurnalistams po susitikimo su prezidente sakė Lietuvos
studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis, jo nuomone,
valstybės garantuojamų paskolų studentams palūkanų norma, viršijanti 6
proc., būtų pernelyg aukšta ir valstybė turėtų apmokėti jos dalį.
„Prezidentė sutiko, kad paskolos neturi būti barjeras aukštojo
mokslo prieinamumui“, - kalbėjo jis.
D.Dikšaičio teigimu, pagal LSS siūlymus, palūkanos galėtų būti
dengiamos iš bendrųjų biudžeto asignavimų arba iš į paskolų sistemą
grąžinamų lėšų.
Kitos organizacijos - Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS)
- prezidentė Indrė Vareikytė vardijo ir kitas aukštojo mokslo
problemas, kurios aptartos su šalies vadove.
Jos teigimu, turėtų būti sureguliuotas studentų pasiskirstymas
tarp sektorių - universitetų ir „profesinį bakalaurą“ teikiančių
kolegijų.
„Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur visi masiškai stoja į
universitetus. () Kas nesugebėjo įstoti į universitetus, stojo į
kolegijas, bet jose liko neišdalytų studijų krepšelių - tai nėra
sveikas pasiskirstymas tarp sektorių“, - kalbėjo ji.
Taip pat, anot I.Vaireikytės, dar trūksta informacijos
abiturientams apie aukštąsias mokyklas, galimybes įsidarbinti jas
baigus, apie atskiras specialybes ir priemonių pritraukti jaunuolius į
mažą populiarumą turinčias specialybes, pavyzdžiui, Lietuvos kūno
kultūros ar Žemės ūkio akademijose.
Dėl to esą susiklosto tokia situacija, kad dauguma stoja į vadybą
ir teisę, nors šių specialybių diplomus turinčių jaunuolių eilė šiu
metu ilgiausia darbo biržoje.
Kalbėdama apie studijų kokybę, I.Vareikytė atkreipė dėmesį, kad
šiemet su tais abiturientais, kurie priimti į aukštąsias mokyklas
pagal savo pasiekimus, mokysis ir tie, kurie surinko žemą konkursinį
balą, tačiau gali mokėti už mokslą.
„Vienas iš LSAS reikalavimų po šios reformos bus, kad ministerija
nustatytų pereinamą ribą, su kuria studentas priimamas į
universitetą“, - sakė ji.
Tuo metu prezidentės vyriausioji patarėja švietimui, mokslui,
kultūrai ir nevyriausybinių organizacijų reikalams Virginija Būdienė
žurnalistams sakė, kad universitetai galėtų nustatyti ribą nebent
mokamose vietose jau studijuojantiesiems ir nepažangiuosius pašalinti,
kadangi, pasak Konstitucinio Teismo, pasiekimų ribos stojant šiai
grupei abiturientų nustatyti negalima.
„Konstitucinio Teismo išaiškinimas neleidžia nustatyti apribojimų
norintiesiems studijuoti už savo lėšas, bet užtat turi prisiimti
atsakomybę, kad negebantieji studijuoti nestudijuotų toliau.
Išankstinis nusistatymas - neleidimas įstoti - konstituciškai
negalimas, bet kartelę nustatyti galima keliais būdais, vienas iš jų -
universitetinės autonomijos dalykas, kai universitetai nustato
standartus ir studijuojantieji juos turi pasiekti - Konstitucinis
Teismas to nedraudžia“,- kalbėjo ji.
Anot V.Būdienės, jei universitetai nuleistų kartelę ir leistų
baigti studijas visiems, būtų „prieita iki absurdo“.
D.Grybauskaitės patarėja prognozavo, kad palaipsniui šalies
universitetai „išsisluoksniuos“ į profesinius ir studijų
universitetus, o kai kurie iš pirmųjų susijungs su kolegijomis.
Profesiniuose universitetuose mokytis esą galės mažiau gabūs ir
universitetų kartelės neatitinkantys jaunuoliai.
Liepos pradžioje skelbta, kad jau atrinkti keturi bankai, kurie
teiks valstybės garantuojamas paskolas studentams. Valstybė numato
garantuoti iki 100 mln. litų tokių paskolų. Tačiau prezidentė
D.Grybauskaitė sukritikavo švietimo ir mokslo ministro Gintaro
Steponavičiaus žadamą palūkanų normą litais - anksčiau žadėjęs 6
proc., vėliau jis užsiminė apie 11 proc.
Vėliau G.Steponavičius pareiškė, kad ieškoma naujų kreditorių,
kurie esą galėtų pasiūlyti studentams mažesnę palūkanų normą ir
eurais, ir litais.
Planuojama, kad paskolą studentai galės gauti litais arba eurais.
Kaip skelbta, kintamų palūkanų dydis priklausytų nuo palūkanų bazės
dydžio kitimo ir banko maržos, kuri būtų ne didesnė nei 3 proc.
Finansų ministerijos duomenimis, šiuo metu už paskolas litais reikėtų
mokėti 11,44 proc., eurais - 4,03 proc. palūkanų.