Valstybės finansuojamose vietose šiemet mokytis pradės 20 tūkst. 891 pirmakursis: 11 tūkst. 589 universitetuose ir 9 tūkst. 302 kolegijose.
Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, stojimo rezultatai atskleidė, kad stojantieji neturi tikslios informacijos apie darbo rinkos struktūrą, ne visada renkasi paklausias ir moderniai parengtas studijų programas. Nemažai abiturientų nesirenka tiksliųjų ir gamtos mokslų brandos egzaminų, nes šie mokslai jiems nėra įdomūs.
Dėl to nepanaudotas kolegijų krepšelių lėšas numatoma skirti technologinių ir gamtos mokslų disciplinų bei šių studijų kolegijose populiarinimui tarp būsimųjų abiturientų.
Pasak viceministrės, jau rengiamas naujas studijų krypčių klasifikatorius, kuris aukštosioms mokykloms padės lanksčiau organizuoti studijų procesą, suteiks daugiau pasirinkimo galimybių stojantiesiems.
„Siekiame sudaryti sąlygas studijų kokybei gerėti. Per artimiausius trejus reformos įgyvendinimo metus numatoma skirti iki 600 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų studijų programoms atnaujinti, mokomosioms auditorijoms įrengti, aukštųjų mokyklų vidinės studijų kokybės sistemai tobulinti. Šią vasarą jau paskelbti pirmieji Nacionalinės studijų programos kvietimai teikti paraiškas. Rugsėjo ir spalio mėnesį startuos kiti“, - sako švietimo ir mokslo viceministrė.
Nepatekę į valstybės finansuojamas vietas galėjo rinktis mokamas studijas. Sutartis dėl mokamų studijų pasirašė 15 tūkst. 483 būsimi pirmakursiai: 11 tūkst. 949 universitetuose ir 3 tūkst. 534 kolegijose.
Bendrajame priėmime šiemet dalyvavo 44 valstybinės ir nevalstybinės aukštosios mokyklos - 20 universitetų ir 24 kolegijos.