Jos atstovų teigimu, šiuo metu pasirašomos garantijos sutartys su 5 bankais: „DnB Nord“, „Swedbank“, bankais „Snoras“, „Nordea“ ir Šiaulių banku. Esą buvo rinktasi iš 6 bankų, pirmajame etape dalyvavo 4 bankai.
Finansų ministerijos sudarytai komisijai pavyko pritraukti daugiau bankų bei pasiekti, kad jie studentams teiktų paskolas su mažesne marža. Bankų pasiūlyta maksimali marža yra nuo 2,5 iki 3 proc.
Teigiama, jog sutartimis užfiksuota, kad paskolų teikimo sąlygos negali blogėti, o mažėjant tarpbankinėms palūkanoms, palūkanos paskoloms taip pat mažės - jos bus peržiūrimos kas tris mėnesius. Tačiau konkrečios paskolų sutarčių su studentais sąlygos bus nustatomos paskolų ėmimo metu, bet jos negalės būti blogesnės nei bankų pasiūlymuose nurodytos sąlygos, kurios buvo pateiktos kredito įstaigų atrankos metu. Bankai dėl studentų konkuruos tarpusavyje, todėl tikėtina, kad studentas pasirašys paskolos sutartį palankiausiomis sąlygomis.
Valstybė prisiima garantinius įsipareigojimus - paskolos grąžinimo riziką dėl bankų teikiamų paskolų studentams, t.y. studentams suteikiama galimybė gauti paskolą be jokių paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių, pavyzdžiui, turto įkeitimo, laidavimo. Minėtos paskolos bus pradėtos teikti šių metų rudenį bei bus teikiamos tiems studentams, kurie nepateko į valstybės finansuojamas vietas.
Šiemet valstybė numato garantuoti iki 100 mln. litų. Valstybės remiamų paskolų studentams iki šiol paskoloms skiriama suma kasmet būdavo apie 20 mln. litų.
Po pirmojo konkurso buvo skelbiama, kad paskolų studentams maksimalios palūkanos litais sieks 11,4 proc., o eurais - 4,03 proc.
Po tokių žinių Vyriausybė tąkart sulaukė prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos. Išsikvietusi švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių valstybės vadovė priminė pasisakymus, jog paskolų studentams palūkanos neviršys 6 proc., ir akcentavo, kad politinių pažadų turi būti laikomasi.
„Buvo duotas politinis pažadas laikytis 6 proc. palūkanų dydžio, tačiau dabar girdime, kad jau kalbama apie maždaug 11 proc. Vyriausybė privalo garantuoti savo politinių pažadų vykdymą“, - valstybės vadovę citavo prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) reaguodama į paskelbtas bankų siūlomų paskolų studentams sąlygas kreipėsi į LR Finansų ministrę I. Šimonytę prašydama dar kartą peržiūrėti garantijos sutarčių su bankais dėl valstybės remiamų paskolų studentams teikimo sąlygas. LSAS taip pat kreipėsi į premjerą A.Kubilių bei Seimo pirmininką A.Valinską, prašydama spręsti susidariusią situaciją, kai daugiau nei 15 tūkst. studentų, įstojusių į mokamas vietas liko apgauti.
Finansų ministerija šiandien paskelbė duomenis, jog paskolų litais palūkanų dydis šiai dienai būtų nuo 9,88 iki 11,03 proc., eurais - nuo 3,37 iki 3,87 proc. LSAS vertinimu šios sąlygos yra bene dvigubai prastesnės, nei buvo iki šiol, kai paskolos studentams buvo teikiamos per Valstybinį mokslo ir studijų fondą.
"Studentai, remdamiesi atsakingų pareigūnų pažadais, kad paskolų sistema bus ne prastesnė nei buvo iki šiol, rinkosi mokamas studijų vietas. Deja, daugiau nei 15 tūkst. studentų, kurie skolinimosi sąlygas sužinojo jau pasirašę studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis, turės arba nepalankiomis sąlygomis skolintis iš komercinių bankų, arba likus kelioms savaitėms iki studijų rasti nemažas lėšas įmokoms", - komentuoja LSAS prezidentė Indrė Vareikytė. Anot jos, šios aplinkybės turės įtakos studentų apsisprendimui, ar studijuoti.
Kad dėl skubotų ministerijos veiksmų nenukentėtų studentai, LSAS ragina Seimą, Vyriausybę ir Finansų ministeriją rasti palankiausią studentams sprendimą siekiant išspręsti susidariusią situaciją.