Tai reiškia, kad studentai, mokantys už studijas, turės įnešti ne
didesnes kaip 5 proc. palūkanas. Palūkanos už eurais paimtas paskolas
nebus kompensuojamos - jos mažesnės nei 5 proc.
Kompensacija būtų teikiama tik mokėti už studijas, tačiau ne
pragyvenimo išlaidoms padengti.
Studentai palūkanas turės mokėti ne tik atiduodami paskolas po
aukštosios mokyklos baigimo, bet ir iškart jas pasiėmę - dar
besimokydami.
„Paskolos grąžinimas prasideda ne vėliau kaip vieneri metai po
studijų baigimo, tačiau palūkanos mokamos ir studijų laikotarpiu", -
trečiadienį žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras
Steponavičius.
Valstybė kompensuos dalį palūkanų tik dar studijuojantiems paskolų
ėmėjams ir tik tol, kol jos viršys 5 proc., o baigę jie turės mokėti
visas palūkanas patys nepriklausomai nuo to, koks bus jų dydis.
G.Steponavičiaus teigimu, studentams kompensuojamos palūkanos už
valstybės garantuojamas studijų paskolas sieks keliasdešimt litų.
Anot jo, norintieji gauti paskolą bus pradėti registruoti
ketvirtadienį.
Į valstybes remiamas paskolas pretenduojančiųjų registravimą
Valstybinis mokslo ir studijų fondas ketina baigti spalio 4 d., o iki
spalio 18 d. ketinama paskelbti paskolas gavusių studentų sąrašus.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis posėdžio metu siūlė
apsvarstyti, kaip reikėtų išieškoti valstybės kompensuojamą palūkanų
dalį iš paskolas pasiėmusių, bet mokslus metusių studentų.
Pasak G.Steponavičiaus, valstybė šiemet kompensuojamoms palūkanoms
turės atseikėti iki 1,3 mln. litų iš Valstybinio mokslo ir studijų
fondo, o kitąmet - 9 mln. litų iš Europos struktūrinių lėšų.
Valstybės garantuojamas paskolas teiks 5 bankai: „DNB Nord",
„Swedbank", „Snoras", „Nordea" ir „Šiaulių bankas".
Sprendimas kompensuoti dalį palūkanų priimtas dėl to, kad pagal
susitarimą su penkiais bankais palūkanos, palyginti su pernai, išaugo
dvigubai - litais jos bus nuo 9,88 iki 11,03 proc., eurais - nuo 3,37
iki 3,87 proc.
Tokiais skaičiais pasipiktino studentų atstovai, teigdami, kad
tokios palūkanos užkerta kelią daugeliui siekti aukštojo mokslo.
Šiemet į mokamas vietas įstojo apie 15,5 tūkst. jaunuolių: 12
tūkst. universitetuose ir apie 3,5 tūkst. kolegijose.
Stipendijos - tik geriausiems
Švietimo ir mokslo ministerija praneša, kad rengiant 2010 metų valstybės biudžeto projektą lėšos stipendijoms nemažinamos. Nuo kitų metų jos bus mokamos ne tik valstybinių, bet ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentams.
Lėšos skatinamosioms stipendijoms yra įskaičiuotos į studijų kainą, kiekviename studijų krepšelyje jos sudaro 325 litus.
Švietimo ir mokslo ministerija siūlo aukštosioms mokykloms skatinamąsias stipendijas skirti tik geriausiai besimokantiems studentams, tokiu atveju šių stipendijų dydis galėtų siekti 400-800 litų. Skatinamųjų stipendijų skyrimo studentams tvarką nustatys pačios aukštosios mokyklos.
Valstybės finansuojamiems studentams, kurie įstojo į aukštąsias mokyklas iki 2009 metų ir neturi studijų krepšelio, lėšos skatinamosioms stipendijos bus skiriamos iš valstybės biudžeto - po 325 litus kiekvienam studentui.
Socialinės stipendijos studentams bus skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal trečiadienį Vyriausybės patvirtintą tvarką, socialinė stipendija bus skiriama valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantiems asmenims, turintiems teisę gauti socialinę pašalpą. Socialinės stipendijos dydis - 390 litų.
Aukštosios mokyklos taip pat galės skirti socialines stipendijas studentams, kurie studijuoja valstybės finansuojamose studijų vietose ir augina vaikus, bei asmenims, studijuojantiems pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išskyrus rezidentūrą.
Aukštosios mokyklos galės teikti ir vienkartines socialines stipendijas. Šių socialinių stipendijų skyrimo studentams atvejus ir tvarką nusistato pačios aukštosios mokyklos.
2009 metais socialinės stipendijos skiriamos tik valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, nuo 2010 metų - ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentams.