Į privačias Amerikos mokyklas – mokytis ir melstis

Lietuvoje rodomuose JAV televizijos serialuose apie šios šalies moksleivių gyvenimą Holivudo fantazijos dažniausiai pranoksta proziškesnę realybę. Vis dėlto individualizmo ir paradoksų šalyje mokslo sistema, palyginti su lietuviška, - egzotiška, o akademinių metų pradžia nedaug kuo primena lietuvišką Rugsėjo 1-ąją.

JAV gyvenantys tėvai turi platų pasirinkimą tarp valstybinių ir privačių mokyklų. Nors pastarąsias lanko palyginti nedaug – tik 11 proc. visų Amerikos mokyklinio amžiaus vaikų, - 25 proc. visų JAV esančių mokyklų yra privačios.

Savo ruožtu valstybinės mokyklos skiriasi tiek mokymo lygiu, tiek drausme priklausomai nuo to, kokiame rajone jos yra. Jei vienos valstybinės mokyklos duris praveria moksleiviai, automobilių stovėjimo aikštelėje palikę prabangius „Porche“ ar BMW automobilius, tai už keliasdešimt kilometrų esančioje kitoje mokslo įstaigoje mokiniai skuba atbėgti nuo autobusų stotelės iki mokyklos durų, kol jų nepakirto santykius besiaiškinančių gaujų paleista kulka.

Vien Čikagoje šiemet per susišaudymus žuvo mažiausiai 36 valstybinių mokyklų moksleiviai.

Lrytas.lt kalbinta Berkeley (Ilinojaus valstija) mokyklų apygardos mokslo rezultatų ir kokybės vertinimo skyriaus vedėja dr. Kathryn Moesch neneigė, kad dideli skirtumai tarp valstybinių mokyklų – rimta problema.

„Šiuo metu JAV mokslo sistema susiduria su milžiniškais iššūkiais. Prieš 20 metų vienoje mokykloje visi atrodė vienodai. Dabar tą pačią mokymo įstaigą lanko skirtingų rasių ir skirtingų kultūrų moksleiviai, iš kurių dalis auga angliškai nekalbančiose šeimose“, - sakė K.Moesch.

Ji pabrėžė, kad mokslas valstybinėse mokyklose yra nemokamas ir jų vadovai neturi teisės atstumti nė vieno apylinkėje gyvenančio moksleivio.

Pasak pareigūnės, valstybinės mokyklos biudžetas tiesiogiai priklauso nuo rajone gyvenančių žmonių pajamų. Kuo brangiau rajone kainuoja būstas, tuo didesni nekilnojamojo turto mokesčiai, o kuo didesni mokesčiai, tuo didesnis mokyklos biudžetas.

„Didesnis biudžetas leidžia pasamdyti aukštesnės kvalifikacijos mokytojus. Labiau pasiturintys tėvai paprastai būna geriau išsilavinę ir labiau įsitraukia į vaikų ugdymą. Rezultatas – turtingesnę valstybinę mokyklą baigę moksleiviai geriau išlaiko stojamuosius egzaminus negu vos galą su galu suduriančios mokyklos absolventai“, - JAV švietimo sistemos subtilybes aiškino K.Moesch.

Viename Čikagos priemiesčių gyvenanti Inga Jonikaitė iki šiol septynmetį sūnų Oskarą leido į privačią mokyklą. „Man atrodo, kad privačioje mokykloje labiau rūpinamasi vaikais. Be to, daugelis privačių mokyklų yra susijusios su kuria nors religija. Kadangi mūsų šeima katalikiška, man arčiau prie širdies buvo tokia mokykla“, - sakė moteris.

Tačiau nuo šio rugsėjo I.Jonikaitė apsisprendė išmėginti valstybinę mokyklą. Ji pritaria K.Moesch tvirtinimui, kad valstybinės mokyklose JAV yra labai skirtingos.

Pasiturinčiame rajone apsigyvenusi moteris tikisi, kad jos pasirinkta valstybinė mokymo įstaiga neapvils.

Kita priežastis, dėl kurios I.Jonikaitė su sutuoktiniu Linu Antanaičiu nutarė išmėginti valstybinę mokyklą, - kaina. Privačioje mokymo įstaigoje per metus už sūnaus mokslą pora paklodavo 8 tūkst. dolerių. „Jei sudėtume įvairias papildomas išlaidas ir rinkliavas, metinės išlaidos už Oskaro mokslą siekdavo apie 10 tūkst. dolerių“, - kalbėjo I.Jonikaitė.

Surinkti papildomų pinigų mokyklai privalo net patys pradinukai. Jiems patikima pardavinėti loterijos bilietus į mokykloje nuolat vykstančius piešinių ir darbelių aukcionus. Dažniausiai pirkėjais tampa šeimos nariai ar artimi draugai. Daugiausia bilietų pardavęs moksleivis būna pagerbiamas, jam suteikiama privilegija vieną dieną nedėvėti uniformos. „Vaikui tai – didelis įvykis. Visa mokykla žino, kad jis kažkuo nusipelnė, nes jam suteikta tokia išimtis“, - aiškino I.Jonikaitė.

„Šiaip visi vaikai privalo dėvėti uniformas. Tėvai sutaupo pinigų, nes jiems nereikia rūpintis vis naujais vaikų drabužiais, o moksleiviams nekyla pagunda demonstruoti dizainerių etiketes“, - sakė moteris.

Privačioje mokykloje tėvai turi ne tik sumokėti nemenkus mokesčius, bet ir aktyviai dalyvauti ugdymo veikloje. „Metų pradžioje tėvams išdalijamas lapas su būsimais renginiais ir tėvų komiteto veiklos sritimis. Moksleivio mama būtų nesuprasta, jeigu atsisakytų aukoti laiką ir prisidėti savo darbu“, - sakė pašnekovė.

Pradinukų mamos ateina su vaikais pažaisti per pertraukas. Mažiausiai du tėvų atstovai padeda mokytojams prižiūrėti tvarką priešpiečių metu.

I.Jonikaitė neslėpė, kad griežta tvarka ir didelis kiekvienam vaikui skiriamas dėmesys jai patiko. Mokyklos, kurią lankė Oskaras, mokytojai vaikų elgesį vertindavo kas dieną. Tėvams perduodamos žalios, geltonos arba raudonos spalvos kortelės. Žalia kortelė reiškia nepriekaištingą elgesį, raudona – griežtą įspėjimą. Užsidirbti geltoną kortelę galima netgi už tokį nedidelį nusižengimą, kaip vaiko amžiui netinkami žodžiai, nekalbant apie keiksmažodžius, kurių vartojimas būtų neįsivaizduojamas.

„Kartą mokytoja nugirdo Oskarą sakant, kad kažkieno draugė yra „hot“ (angl. karšta). Iš karto man buvo pranešta, kad sūnus vartoja jo amžiui netinkamus žodžius“, - šypsojosi apie atžalos išdaigas pasakodama JAV lietuvė. Pasak jos, pradinukas, viešai pavartojęs žodį „stupid“ (angl. kvailys), užsidirbtų raudoną kortelę, be to, jo tėvai greičiausiai būtų iškviesti į mokyklą pokalbiui su auklėtoja.

Kita Čikagos lietuvė Eglė Atencio, šiemet išleidusi sūnų Martyną pirmus metus studijuoti Purdue universitete ekonomikos, net nemėgino atžalos leisti į valstybinę mokyklą: „Yra labai daug pasiekusių žmonių, kurie baigė valstybines JAV mokyklas, bet vis dėlto manau, kad mano sūnui buvo geriau privačioje“.

Martynas pernai baigė Beneto akademiją – privačią katalikišką vidurinę, esančią keliasdešimt kilometrų nuo Čikagos įsikūrusiame Lislo miestelyje. Pastarąjį 2007 metais „Money“ žurnalas buvo įvardijęs kaip vieną iš 100 geriausių vietų gyventi visose JAV.

„Martynas niekuomet nebuvo labai stropus. Aukšti privačios mokymo standartai ir drausmė jam padėjo „nenusimokyti“, - mano E.Atencio.

Per metus Martyno mokslas Beneto akademijoje tėvams kainuodavo apie 7-8 tūkst. dolerių.

E.Atencio sūnus į JAV atvyko būdamas dvylikos. Lietuvoje berniukas lankė Kauno J.Jablonskio gimnaziją. Jam nebuvo sunku prisitaikyti prie naujos mokymo sistemos ir susirasti draugų. Vis dėlto vienas amerikietiškos mokyklos aspektas vaikinuką nuvylė – būtent nuolatinės tikybos pamokos.

„Daugelis privačių mokyklų yra kokios nors religinės pakraipos. Kartą per savaitę – privalomos rytinės mišios. Kiekvieną dieną – po tikybos pamoką. Sūnui tas nelabai patiko – baigęs mokyklą jis pasidarė priešiškai nusiteikęs religijos atžvilgiu“, - pripažino E.Atencio. Nepaisant to, ji žada Martyno brolį Justą Adomą, kai tik šis paaugs, leisti į tokią pat katalikišką mokyklą – vien dėl sustiprinto mokymo.

Kaip ir I.Jonikaitei, E.Atencio patiko griežta privačios mokyklos tvarka: „Visi privalo būti tvarkingi, susišukavę. Hipiu privačioje mokykloje nepabūsi – neleidžiama auginti ilgų plaukų. Griežtai prižiūrima, kad mergaitės nevaikščiotų per trumpais sijonėliais. Jeigu kuri įsigudrina sijoną savavališkai pasitrumpinti, mokytojai turi teisę tokią išsišokėlę nubausti – jai liepiama nešioti kelnes, o segėti sijoną uždraudžiama iš viso“.

E.Atencio sako nepastebėjusi, kad privačioje mokykloje moksleiviai būtų linkę demonstruoti savo tėvų turtus ar masiškai vartoti narkotikus: „Tiesa, sūnus yra sakęs, kad aš esu naivi, jei manau, kad niekas narkotikų nevartoja. Bet vis tiek tai nebuvo masinis reiškinys“.

Moteris kategoriškai neigia stereotipą, kad privačiose mokyklose sureikšminamas turtinis moksleivių statusas. Pasak jos, sūnus atsisakė jam pasiūlyto naujo automobilio, nes nenorėjo, kad jo klasės draugai manytų, jog jis mėgina pasipuikuoti.

„Aš buvau nieko prieš nupirkti visiškai naują automobilį, galbūt kokį nedidelį BMW, bet sūnus užprotestavo – esą jam bus gėda prieš bendraklasius. Pats išsirinko kelerių metų senumo „Toyota Corolla“, - pabrėžė pašnekovė.

* * *

Privačiose JAV mokyklose 2009 m. mokosi daugiau kaip 6 mln. amerikiečių.

54,5 proc. visų privačių mokyklų yra katalikiškos, 13,2 proc. nesusijusios su jokia religija, likusios priklauso kitoms religijoms.

Vidutiniškai privačiose JAV mokyklose mokslas kainuoja 6 tūkst. 600 dolerių per metus, tačiau elitinėse privačiose mokyklose mokesčiai daug didesni. Pavyzdžiui, Vašingtone esančioje Sidwell Friends School, kurią lanko abi JAV prezidento Baracko Obamos dukterys, tėvai už savo atžalų mokslą per metus pakloja 29 tūkst. dolerių. Tai – tik pagrindinis mokestis, į kurį neįskaičiuota vadovėlių kaina ir užklasinės veiklos išlaidos.

2006 m. duomenimis, apie 30 proc. JAV dvyliktokų neišlaiko reikiamų testų ir negauna brandos atestato.