Nerimo vasarą išgyveno ir Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU) bei Lietuvos veterinarijos akademija (LVA), iki pat paskutinės studentų priėmimo dienos nežinodami, ar šį rudenį bus ką mokyti. Yra, tačiau ne tiek, kiek ankstesniais metais. Šiemet įstojusieji į LŽŪU sudaro 60 proc., į LVA – apie 50 proc. pernykščio pirmakursių skaičiaus. Dėl to šios aukštosios mokyklos turėjo atsisakyti ir dalies dėstytojų etatų, mažinti kitas savo išlaidas.
Nors studentų skaičius šiemet mažesnis, Rugsėjo 1-osios šventė, Mokslo ir žinių diena – visuomet prasminga, džiugi ir žavi, nes kupina jaunų žmonių geros nuotaikos ir ryžto siekti mokslo aukštumų, į kurias juos ves profesionalūs dėstytojai.
Į LŽŪU vykusias Rugsėjo 1-osios šventės iškilmes susirinko gausus būrys garbių svečių: universiteto rektorius prof. habil. dr. Romualdas Deltuvas, Senato pirmininkas prof. habil. dr. Rimantas Velička, studijų prorektorius doc. dr. Jonas Čaplikas, kancleris doc. dr. Algimantas Patašius pasitiko J.E. Vilkaviškio vyskupą, ordinarą, teologijos licencijatą Rimantą Norvilą, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininką Edmundą Pupinį, žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių, viceministrą Mindaugą Kuklierių, švietimo ir mokslo viceministrę Neriją Putinaitę, Kauno rajono vicemerę Nijolę Kliučienę, LŽŪU garbės daktarę Kazimierą Prunskienę, LŽŪU absolventų klubo „Alumni“ prezidentą dr. Edvardą Makelį, į universitetą kapelionu paskirtąjį kun. Rimantą Baltrušaitį, universiteto rėmėjus, kolegiškų mokslo institutų vadovus ir kt.
Pradėdamas Rugsėjo 1-osios šventę, LŽŪU rektorius R. Deltuvas prisiminė svarbiausias šio meto istorijos datas, kurios turėjo įtakos universiteto likimui ir tolesnei veiklai. Viena jų – prieš 70 metų prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Jam baigiantis tuometės Žemės ūkio akademijos rūmai Dotnuvoje buvo sugriauti, sudeginti.
Todėl akademija buvo perkelta į Kauną, o nuo 1964-ųjų – į Noreikiškes. Tad rugsėjo 1-ąją sueina 45 metai, kai universitetas įsikūręs šioje gražioje, erdvioje akademinėje gyvenvietėje, kurios gali pavydėti visos kitos šalies aukštosios mokyklos. O šį rudenį, spalio 16 d., bus švenčiamas LŽŪU 85 metų jubiliejus. Pasak rektoriaus, tokia sukaktis įpareigoja visą akademinę bendruomenę ypač gerai dirbti ir džiaugtis gyvenimu.
Šiemet į LŽŪU nuolatines bakalauro studijas iš viso priimti 623 studentai, iš kurių 195 gavo valstybės finansuojamas vietas (v.f.v.), vadinamuosius studijų krepšelius, o 428 studijuos mokamose vietose (m.v.). Iš penkių universiteto fakultetų didžiausiu pirmakursių būriu džiaugiasi Ekonomikos ir vadybos fakultetas, kuriame studijuos 226 jaunuoliai (25 – v.f.v., 201 – m.v.), taip pat Miškų ir ekologijos fakultetas, sulaukęs 155 studentų (16 – v.f.v., 139 – m.v.). Į Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetą priimti 105 pirmakursiai (83 – v.f.v., 22 – m.v.). Žemės ūkio inžinerijos fakultete studijuos 99 jaunuoliai (66 – v.f.v., 33 – m.v.).
Mažiausiai pirmakursių yra Agronomijos fakultete – 38 (5 – v.f.v., 33 – m.v.). Taip atsitiko dėl to, jog šio fakulteto specialybės, skirstant studijų krepšelius, pakliuvo į biomedicinos mokslų grupę, kur teko konkuruoti su medicinos, biologijos ir kitomis itin populiariomis studijomis, kurios visais laikais pritraukdavo geriau besimokančius abiturientus.
Dar 258 žmonės įstojo į vadinamąsias ištęstines studijas (buvusias neakivaizdines). Tad iš viso LŽŪU šiemet turi 881 pirmojo bakalaurų kurso studentą. Palyginti su praėjusiais metais, kai universitetas turėjo net 802 valstybės finansuojamas bakalauro studijų vietas, šiemet jų skaičius tesiekia 27,8 proc. pernykščio lygio. Mokamų vietų skaičius išliko panašus kaip pernai ir sudaro 96,9 proc. (pernai - 679, šiemet – 658).
„Mes išgyvenome nerimo vasarą. Naujoji mokslo ir studijų reforma ne viską numatė, ne į viską atsižvelgė, ne viskas buvo apskaičiuota. Todėl universitetas iki paskutinio priėmimo momento nežinojo, kiek turės studentų, ar iš viso jų bus. Tad labai džiaugiuosi, kad studentų yra. Jie sudaro 60 proc. pernykščio pirmakursių skaičiaus. Galėjo būti ir blogiau. Gavome tik 223 valstybės finansuojamus studijų krepšelius. Visi kiti atėjo su tėvų dovanotais „krepšeliais“, t.y. mokysis iš savo lėšų. Manau, kad labai svarbu, jog šiais sunkmečio laikais tėvai surado galimybių leisti vaikus į mokslus“, - sakė rektorius.
Dėl mažesnio studentų skaičiaus šiemet LŽŪU buvo priverstas sumažinti dėstytojų skaičių 33,5 etato. Jau sausio mėn. taupant lėšas universitetui teko sumažinti darbuotojų atlyginimus. O nuo rudens dėstytojų algos dar kartą bus mažinamos Vyriausybės nurodymu. „Kito kelio nėra“, - kalbėjo R. Deltuvas, kartu patikindamas, kad studijų kokybė universitete bus užtikrinta.
LŽŪU rektorius užsiminė ir apie dabar ypač plačiai nagrinėjamą klausimą dėl šalies aukštųjų mokyklų jungimosi, kuris yra neišvengiama minėtos mokslo ir studijų reformos išdava. „Kalbos apie universitetų susijungimą LŽŪU pernelyg nebaugina. Turėdami tokią bazę, kokia yra mūsų universitete, galime priimti bet kokią kitą aukštąją mokyklą po savo vėliava. Tad Gyvybės mokslų universitetas galėtų atsirasti Kaune. Šiais laikais pasaulyje tokia mada – žodžiai „žemės ūkis“ iš universitetų pavadinimų dingsta, o jų vietoje atsiranda gyvybės mokslai. Mes atviri...
Dar pavasarį kalbėjome su Veterinarijos akademijos kolegomis apie tokio universiteto galimybę. Tuo tarpu jie dar svarsto. Manau, tai yra ateities klausimas. Mes jokiu būdu per prievartą nesiperšame nė vienam universitetui, bet ir patys už dyką niekam parsiduoti nesirengiame“, - sakė R. Deltuvas.
Seimo KRK pirmininkas E. Pupinis, tęsdamas kalbas apie aukštojo mokslo reformą, pabrėžė, jog vienas jos tikslų yra siekis, kad mūsų šalies bet kurios aukštosios mokyklos diplomas būtų vertinamas visoje Europoje. „Mums reikia konkuruoti ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje rinkoje. Manau, LŽŪU turi gražią ateitį“, - sakė E. Pupinis.
Netikėtai į LŽŪU Rugsėjo 1-osios šventę atvykusi švietimo ir mokslo viceministrė N. Putinaitė pirmiausia pasveikino visus pirmakursius, nes jie yra „pirmieji, kurie įstojo į universitetą pagal naująją tvarką“. „Dar pavasarį manyta, kad agrarinių mokslų studijos nebus populiarios. Tačiau įstojusiųjų rezultatai rodo, kad nemaža dalis abiturientų pasirinko Žemės ūkio universitetą: ne tik tie, kurie gavo valstybės finansavimą, bet ir į mokamas vietas.
Reikia tuo džiaugtis, bet nesustoti. LŽŪU laukia dideli iššūkiai pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis tobulėti. Dabar kuriamas integruotas mokslo, studijų ir verslo slėnis „Nemunas“. Tai galimybės įkurti naujas laboratorijas, vystyti naujus ryšius tarptautinių žemės ūkio tyrimų srityje, pasikviesti kitų mokslininkų. Yra lėšų, numatytų studijų programai atnaujinti. Galbūt šiemet Mokslo ir studijų įstatymas pasėjo tam tikro nerimo, bet iš tiesų jis atveria daug galimybių. Reikia nenuleisti rankų ir eiti pirmyn“, - ragino N. Putinaitė.
Žemės ūkio ministras K. Starkevičius savo ruožtu patikino, kad visiems universitete parengtiems žemės ūkio specialistams darbų šalies agrariniame sektoriuje bus: ir agronomams, ir miškininkams, inžinieriams, ekonomistams, žemėtvarkininkams, vandens ūkio specialistams. „Viskas, ko reikia mūsų kaimui, yra čia, universitete“, - konstatavo žemės ūkio ministras.
„Patirtis rodo, kad žemės ūkio ir maisto sritis yra gana stabili ir atspari įvairiems sunkmečiams. Mažėjant finansavimui, linkiu išlaikyti tai, kas jau sukurta iki šiol, išlaikyti studijų kokybės lygį. Džiaugiuosi, kad prieš dvejus metus bendromis pastangomis mums pavyko universitete suformuoti tokią puikią bazę. Tai yra erdvė, kurioje ne tik rengiami specialistai, bet ir organizuojami svarbūs visai šaliai ir mūsų žemės ūkiui renginiai. Iš tiesų, LŽŪU po savo sparnais pajėgus priglausti visą šio sektoriaus mokslą. Viena to prielaidų – slėnio „Nemunas“ kūrimas.
Būtų tikrai didžiulis nuostolis, jei tai įstrigtų dėl finansinių problemų. Todėl linkiu, kad „Nemunas“ pralaužtų sunkmečio ledus, kad studentai galėtų tuo deramai pasinaudoti ugdant žinias, kaupiant patirtį“, - sakė LŽŪU garbės daktarė K. Prunskienė.
J. E. Vilkaviškio vyskupas ord. R. Norvilas, sveikindamas studentus, jiems linkėjo ne tik skirti dėmesio mokslui, bet neapleisti dvasinių dalykų. „Kaip javas turi subręsti derliui, taip ir jaunas specialistas turi subręsti žiniomis, kitų patirtimi, dvasingumu. Skaitykite ne tik studijų knygas, yra daug kitų gerų knygų, gerų žmonių, galimybių“, - vyskupas patarė jaunimui glaustis prie kokios nors bendruomenės, ar tai būtų studentų sielovados centras, ar meno kolektyvai. Tokie, kaip Rugsėjo 1-osios šventėje koncertavusi universiteto liaudiškos muzikos kapela „Ūkininkas“, šokių kolektyvas „Sėja“.
Po iškilmingosios dalies pirmakursiai nuskubėjo į savo fakultetus susitikti su dekanais, dėstytojais, grupių vadovais. O vakare studentai, dėstytojai klausėsi nuotaikingo grupės „69 danguje“ koncerto. Absolventų klubui „Alumni“ jį surengti padėjo universitetas, parėmė ūkininkai ir agroverslo įmonės.