Žvaigždžių magija verčia tikėti likimu (nuotraukos)

Lilija Valatkienė
Dabar orai Lietuvoje tinkami dangų stebėti plika akimi.
Iš Lietuvos etnokosmologijos centro bokšto dieną atsiveria įspūdingas kraštovaizdis, o naktį - žvaigždžių nusėtas dangus.
Daugiau nuotraukų (1)
Žvaigždžių lietus nuo senų laikų tapatinamas su laime - užburk norą ir užvertęs galvą į dangų lauk, kol nukris tavasis meteoras.
Dabar orai Lietuvoje tinkami dangų stebėti plika akimi.
Šviesa trukdo romantikams
„Kodėl daugiausia žvaigždžių krinta rudeniop?“ - klausiu Lietuvos etnokosmologijos centro vadovo Gunaro Kakaro.
„Žvaigždžių magija gyvuoja nuo senų laikų, nors jos, teisingiau - meteorai, krinta ne tik šiuo metų laiku.
Dangus visais metų laikais turtingas. Plika akimi galima priskaičiuoti apie 3 tūkst. žvaigždžių, jeigu nėra mėnesienos danguje ir pasiseka atrasti stebėjimo vietą, nutolusią nuo miesto šviesulių“, - aiškino garsus astronomas.
Yra trys bėdos, kurios atima galimybę pamatyti visą dangaus skliauto grožį: apsiniaukusios, apšviestos mėnulio pilnaties ir baltosios naktys.
Lietuvoje baltosios naktys toli gražu nepanašios į Sankt Peterburgo, tačiau birželį ir pas mus menkai sutemsta.
Dangų raižė spindintis lietus
Meteorų lietūs - tai seniai subyrėjusių kometų paliktos orbitos. Į Žemę pasipila daug smulkių mineralų. Riešuto ar žirnio dydžio gabaliukai, didžiuliu greičiu įlėkę į atmosferą, sudega.
Iš Žemės matomas jų šviesos takas priverčia aikčioti romantikus, smalsumą patenkinti specialistus, o įsimylėjėlius tikėti žvaigždžių burtais.
Žvaigždžių srautų danguje yra daug. Jų vardai kilę iš žvaigždynų pavadinimų - perseidai, leonidai, andremedidai, gemenidai.
Kaime gyvenantiems žmonėms dažnai nusišypso laimė pamatyti krintančias žvaigždes. Tačiau miesto džiunglių gyventojai nuskriausti - jiems dangų užgožia šviesos.
„1966 metų naktį iš lapkričio 16-osios į 17-ąją iš Liūto žvaigždyno per valandą dangų rėžė 144 tūkst. blyksnių. Tai buvo nepakartojamas žvaigždžių lietus“, - pasakojo G.Kakaras apie sunkiai prognozuojamą reiškinį.
Dar kelis dešimtmečius žmonės tą pačia lapkričio naktį atvažiuodavo stebėti dangaus, tačiau toks stebuklas nepasikartojo. Tačiau žvaigždžių stebėtojams yra kas veikti: iki birželio tokių šviesos takų, su kuriais susiduria Žemė, danguje matyti trys, po birželio - aštuoni. Keturi jų - rudeniški - būna labai įspūdingi.
Gražus visais metų laikais
„Rudeniop naktys ilgėja. Saulė nuo mūsų tolsta, dangus tamsėja. Naktys šiltos, atostogų nuotaikos dar prisodrintos, žmonės atsipalaidavę dažniau pakelia akis į dangų nei žiūri sau po kojomis.
Be to, mus užburia gerai matomo Paukščių Tako švytėjimas. Pridėjus gražią mitologiją apie Gulbės, Erelio ir Lyros žvaigždynus, šiam reiškiniui neprilygsta niekas“, - taip G.Kakaras aiškina žvaigždėtų naktų magija.
Astronomo teigimu, giedras sausio, vasario ar balandžio dangus yra taip pat fantastiškai gražus ir turtingas.
„Meteorų lietus rudenį truputį gausesnis, atrodo, ir laimė ranka pasiekiama. Tačiau gražūs norai pildosi ne tik tuo metu. Paprasčiausiai juos visą laiką reikia nešiotis širdyje ir akis pakėlus į dangų laukti krintančios žvaigždės“, - šypsojosi G.Kakaras
Astronomijos observatorijai ir etnokosmologijos muziejui galioja ne vien tik gražaus dangaus kriterijai. Mokslo reikalavimai daug griežtesni ir subtilesni. Vietą observatorijai Labanoro girios pakraštyje G.Kakaras surado prieš 30 metų.
Naktinė profesija
Fizikos studentas, Etnokosmologijos centro ekskursijų vadovas Tadas Barzdžius šią vasarą naktimis beveik nemiegojo. Nebent kai lijo.
„Naktį turime po tris ekskursijas. Paprastai darbą baigiu 4 val. ryto. Tuomet dar savo malonumui į dangų pasižvalgau, o visai prašvitus krintu į lovą ir miegu visą dieną.
Naktinės ekskursijos - įspūdingiausios. Labai gražu per teleskopą stebėti dangų. Bandau perteikti tą grožį žmonėms. Jis taip toli, kad plika akimi jo nepamatysi. Gaila, kad ne visi tai supranta.
Etnokosmologijos centrą šeštadieniais aplanko 650-700 žmonių. Rudenį ir pavasarį dangų mėgsta stebėti moksleiviai. Lapkritį ir gruodį dieninių ekskursijų sumažėja, o naktinės paklausios visais metų laikais. Žmonės į jas registruojasi iš anksto - prieš pusantro, du mėnesius“.
Dirba visą parą
* Lietuvos etnokosmologijos muziejus, įsikūręs Molėtų rajone, Labanoro girios pakraštyje, dirba dienomis ir naktimis.
* Nuo 9 val. ryto iki Saulės laidos galima lankyti muziejaus ekspoziciją, klausytis gido pasakojimų, pakilti į apžvalgos elipsoidą 40 metrų aukštyje, stebėti Saulės dėmes ir protuberantus.
* Naktinės programos prasideda po vidurnakčio - nuo 1 val. 30 min.
* Įdomiausia dangaus objektų apžvalga pro teleskopus.
* Dieninių programų kaina suaugusiesiems - 10, moksleiviams - 6 litai. Naktinių programų kaina suaugusiesiems - 16, moksleiviams - 10 litų.
* Naktinės ekskursijos vadinamos tikra dangaus loterija, todėl į jas registruotis patariama iš anksto telefonu 8 383 45 424.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.