Netoli Vokietijos sostinės esančiame Potsdamo mieste
vykstančiame Europos planetologijos kongrese pristatyti duomenys
rodo, kad didžiausia Saulės sistemos planeta 1946-1961 metais
turėjo laikiną palydovą.
Pasak mokslininkų, Jupiteris buvo pritraukęs kometą 147P/Kushida-Muramatsu, kurią 1993 metais atrado japonų astronomai
Yoshio Kushida ir Osamu Muramatsu.
Spaudos pranešime nurodoma, kad kol kas žinomi tik penki
atvejai, kai planetos buvo pasigrobusios kometas.
Kometos yra vienišos Saulės sistemos klajūnės, kurios
ištįsusiomis orbitomis aplink mūsų centrinį šviesulį apskrieja
tik per kelis dešimtmečius ar šimtmečius.
Tačiau šie paslaptingi iš ledo ir dulkių sudaryti dangaus
kūnai retkarčiais gali priartėti prie planetos ir pradėti aplink
ją suktis, pritrauktos gravitacijos lauko.
Kai kada tokia pritraukta kometa suyra ir nukrenta ant planetos.
Taip nutiko 1994 metais, kai į Jupiterį rėžėsi suskilusi
Shoemakerio-Levy kometa.
Daugelis iki šiol stebėtų kometų, kurias paveikė planetų
trauka, praskriedavo pro šalį ir ištrūkdavo, neapskriejusios viso
rato.
Tačiau Kushidos-Muramatsu kometa du kartus apskriejo
netaisyklinga orbita aplink Jupiterį, kol galiausiai ištrūko iš
gravitacijos spąstų, rodo astronominiai apskaičiavimai, kuriems
vadovavo Tokijo meteoritų tyrimo tinklo mokslininkas Katsuhito
Ohtsuka.
„Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad susidūrimų su Jupiteriu ir
laikinų palydovų pagrobimo atvejų tikriausiai pasitaiko daug
dažniau nei iki šiol manėme“, - sakė Potsdame tyrimo duomenis
pristatęs Davidas Asheris iš Šiaurės Airijos
Armos observatorijos.
Ši studija gali padėti įvertinti kometos susidūrimo su Žeme
tikimybę, kurio pasekmės būtų katastrofinės. Manoma, kad
susidūrimas su asteroidu arba kometa prieš 65 mln. metų nulėmė
ilgo dinozaurų viešpatavimo pabaigą.
Jupiteris dažnai vadinamas Saulės sistemos vartininku, nes ši
planeta atremia daugelio Žemei galinčių sukelti pavojų kometų
smūgius.
Tačiau ši planeta milžinė taip pat gali iškreipti pro šalį
skriejančių kometų orbitas.
Ištyrę tokius reiškinius, astronomais galės tiksliau
apskaičiuoti klaidžiojančių dangaus kūnų susidūrimo su Žeme
tikimybę.
Kushidos-Muramatsu kometa „prognozuojamoje ateityje“ tikriausiai
išvengs Shoemakerio-Levy kometos likimo, sakė vienas iš pastarojo
dangaus kūno atradėjų kanadietis astronomas Davidas Levy.