Meno studijų krypčiai bei santykiui tarp universiteto ir
kolegijų skirta daugiausia dėmesio trečiadienį vykusiame Seimo
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje. Jo metu analizuotas
pirmasis po studijų reformos priėmimas į aukštąsias mokyklas.
Pasak Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės, dėl ne
laiku paskelbtos priėmimo tvarkos, sužlugo stojančiųjų į menų
specialybes planai.
Tačiau švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė
teigia, kad abiturientai neįstojo dėl natūralios konkurencijos.
„Stojant į meno specialybes, didžiausią balą turėjo priėmimo
komisijos, kuri pati galėjo nusistatyti kriterijus, įvertinimas. Jei
nemokamų vietų yra tik penkios, o aukščiausią įvertinimą gavo
dešimt asmenų, tuomet žiūrima į brandos egzaminų rezultatus“, -
teigė N.Putinaitė, paklausta, kodėl susidarė situacija, kai
talentingi jaunuoliai neįstojo į nemokamas vietas.
„Gal, susidarius tokiai situacijai, krepšelio modelis menų
studijoms apskritai negali būti taikomas?“ - dvejojo valdančiųjų
konservatorių atstovas Mantas Adomėnas.
Kaip pirmadienį BNS teigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos
meno ir mokslo prorektorius Juozas Antanavičius, įgyvendinant
aukštojo mokslo reformą ir „visas studijų programas sumetant į
vieną katilą“ buvo padaryta ir daugiau klaidų.
Pasak J.Antanavičiaus, nebuvo įvertinta, kad kai kuriose
specialybėse būtina išlaikyti apylygį vaikinų ir merginų
skaičių, o skaičiuojant priėmimo balus, neatsižvelgta į
stojančiųjų pasiekimus įvairiuose menų konkursuose.
Taip pat, J.Antanavičiaus teigimu, stojimo tvarka buvo pakeista
pernelyg vėlai, t.y., abiturientams nespėjus su ja apsiprasti ir
atsižvelgti į numatomus pasikeitimus.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) atstovas aukštojo
mokslo reformos klausimais Arūnas Mark komiteto posėdyje pabrėžė
ir kitą problemą.
„Šių metų priėmimo tvarkoje universitetams buvo sudarytos
išskirtinės sąlygos. Pirmiausia vyko priėmimas į juos, o tik
vėliau - į kolegijas“, - teigė A.Mark.
Tam pritarė ir N.Putinaitė, pridūrusi, kad reikėtų keisti
dvipakopį priėmimą, kai abiturientai pildo prašymus atskirai į
universitetus, ir atskirai į kolegijas. Pildymo tvarką, pasak jos,
reikėtų suvienodinti.
Posėdyje dalyvavusi prezidentės D.Grybauskaitės patarėja
švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų
klausimais Virginija Būdienė teigė, kad, pasak prezidentės, toks
priėmimas, koks buvo šiemet, jokių deklaruotų tikslų nepasiekė.
„Taip pat nebuvo ginamas viešasis interesas, nes egzistuoja
žmonių nepakankamumas tam tikruose sektoriuose. Prezidentė taip pat
pastebi, kad priėmimas į menų sritį buvo problemiškas. Tai
reikia tobulinti, nes Lietuvai reikalingi talentingi žmonės“, -
teigė V.Būdienė.
Menų specialybių studijos yra vienos brangiausių, vieni
studijų metai LMTA kainuoja nuo 11,5 iki beveik 19 tūkst. litų.