Studijose, kurios penktadienį bus paskelbtos žurnale „Science“,
nurodoma, kad vanduo Mėnulyje tikriausiai yra gana aktyvus ir sudaro
įvairias daleles paviršiniame dulkių sluoksnyje.
Rod Ailende esančio Browno universiteto profesorė Carle
Pieters ir jos bendradarbiai išnagrinėjo pirmojo
Indijos paleisto Mėnulio palydovo „Chandrayaan-1“ atsiųstus
spektrografinės analizės duomenis. Mokslininkai nustatė, jog šiame
dangaus kūne tikrai esama vandens, o daugiausiai jo aptikta
ašigalių srityse.
„Sakydami „vanduo Mėnulyje“ turime omenyje ne apie ežerus,
vandenynus ar netgi balutes. Mėnulyje tėra vandens molekulių ir
hidroksilo (vandenilio ir deguonies) grupių, kurios reaguoja su
uolienų ir dulkių molekulėmis vos kelių milimetrų storio Mėnulio
paviršiaus sluoksnyje“, - sakoma C.Pieters pranešime.
Merilando universitete dirbanti Jessica Sunshine ir jos bendradarbiai vandens pėdsakų aptiko ištyrę
kosminio zondo „Deep Impact“ infraraudonojo spektro žvalgymo
duomenis.
JAV Geologijos tarnybos specialistas Rogeris Clarkas ir jo vadovaujama tyrėjų grupė vandens Mėnulyje aptiko
analizuodami palydovo „Cassini“ spektrometrijos duomenys.
Pagal ši metodą tiriamas Mėnulio paviršiaus atspindimos
šviesos spektras, suteikiantis informacijos apie mūsų planetos
palydovą sudarančius cheminius elementus.
„Šie pranešimai apie vandenį Mėnulio paviršiuje susiję su
dideliu susidomėjimu Mėnulio ašigaliuose (galinčiu slypėti)
vandeniu“, - tyrimuose nedalyvavęs Havajų universiteto mokslininkas
Paulas Lucey rašo šių trijų studijų komentaruose.
„Tikėtina, jog daug „drėgnesnių“ regionų bus atrasta toliau
nuo iki šiol ištirtų teritorijų, - pridūrė P.Lucey. - Taip pat
tikėtina, kad reti vandens turintys mineralai, kurių anksčiau buvo
rasta iš Mėnulio atgabentuose mėginiuose, yra vietinės kilmės.
Anksčiau manyta, kad mėginiai buvo užteršti Žemėje. Ko gera,
vertingiausias šių naujų stebėjimų rezultatas - jog jie paskatino
iš esmės peržiūrėti teiginį, kad Mėnulis yra sausas. Taip
nėra“.
Kitą mėnesį JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso
administracijos (NASA) mokslininkai mėgins aptikti vandens mūsų
planetos palydove, nukreipę trenktis į jo paviršių Mėnulio
kraterių stebėjimo ir žvalgymo palydovą (Lunar Crater Observation
and Sensing Satellite, LCROSS).