Šventovė, kuri tikriausiai buvo naudojama 3,5-3,2 tūkst. metų
prieš mūsų erą, buvo atrasta Jungtiniams Arabų Emyratams (JAE)
priklausančioje Akabo saloje, esančioje už 50 kilometrų į
šiaurę nuo Dubajaus.
Prancūzijos archeologų grupė ir Um Kuveino emyrato muziejus
sakė žurnalui „Antiquity“, kad saloje, kuri šiuo metu gyvenama
labai negausiai, rasta šventvietė suteikė svarbių duomenų „apie
ritualus priešistorinėse Persijos įlankos pakrančių
bendruomenėse“.
Prieš daugiau nei 6,5 tūkst. metų Akabo saloje buvo įsikūręs
tunų žvejų kaimas. Praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje šioje
gyvenvietėje buvo rasta apskritų statinių ir diugonių kaulų
krūva.
Sirenų būriui priskiriami diugoniai (Dugong dugon) Persų
įlankoje tebegyvena mūsų laikais. Suaugusių gyvūnų ilgis siekia
4 metrus, o svoris - daugiau nei 400 kilogramų.
Iš pradžių manyta, kad ši šventovė buvo laimikio dorojimo
vieta, tačiau kruopščiau ištyrus paaiškėjo, jog ten buvo
įrengta dviejų pakopų pakyla, ant kurios rasta maždaug
keturiasdešimties diugonių kaulų, taip pat įrankių, akmenų ir
ornamentų.
Archeologai sako, kad Akabo salos šventovėje vykdavo šių
stambių jūrinių žinduolių garbinimo apeigos ir kad ji „neturi
neolito epochos atitikmenų kitose pasaulio vietose“.
Panašių statinių buvo rasta Australijos pakrantėse, tačiau
jie buvo įrengti tik prieš kelis šimtmečius.