Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos
skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė Eltai paaiškino, jog panašiai
ne pirmus metus kaštonai „vargsta“ daugelyje Europos šalių,
išskyrus tik kai kurias Skandinavijos valstybes.
Kaštonų kenkėjai - vos 3-4 mm dydžio drugeliai savo pražūtingą
darbą pradeda vos kaštonams pražydus. Medžiai vėliau subrandina kur
kas mažesnius nei įprastai kaštonų vaisius, kurie ypač išsiskiria
nurudusių lapų fone.
Mokslininkai teigia, kad drugelius ant augalų pastebėti labai
sunku, tačiau jų lervų padaryti pažeidimai gerai matomi. Gyvendamos
audiniuose lervos išgraužia jų minkštą vidinę dalį, palikdamos
dengiamuosius audinius. Susidaro gerai matomos rudos permatomos
dėmės, vadinamosios „minos“. Todėl ši kandis ir pelnė kaštonų
minakandės vardą.
Lenkai prieš kaštonų kenkėją - rusvą drugelį (vabzdį),
priklausantį keršakandžių šeimai, kovoja pasitelkdami insekticidų
injekcijas. Tačiau tai - brangus kovos būdas, jis taikomas norint
išsaugoti ypač vertingus medžius. Austrijoje surenkami nukritę
kaštonų lapai ir sunaikinami, kad kitąmet kenkėjų sumažėtų. Dar
kitur naudojami klijai drugeliams sugaudyti.
Lietuvoje kaštonų keršakandė medžiams žalos pridaro jau ne
vienerius metus. Tačiau dėl lėšų stokos su ja praktiškai nekovojama.