Anot mokslininkų, tokios elektrinės Lietuvos lygumose
neefektyvios, tačiau jas pastačius, būtų padaryta didelė žala
aplinkai.
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai pranešė
įteikę Vyriausybei kreipimąsi, kuriame atkreipia dėmesį, kad
„pasinaudojant ekonominiu sunkmečiu ir artėjančiu Ignalinos
atominės elektrinės uždarymu įvairios valstybinės įstaigos
užverstos hidroenergetikos verslo atstovų raštais,
reikalaujančiais panaikinti Vandens įstatymo pataisas,
draudžiančias statyti užtvankas ant Nemuno ir kitų ekologiniu bei
kultūriniu požiūriais vertingų upių“.
Anot pranešimo, aplinkosaugos institucijos vienos nebepajėgios
atlaikyti šio spaudimo.
Kreipimąsi teigia pasirašę per 20 žinomų mokslininkų, iš
jų keturi mokslinių institutų direktoriai, šeši Mokslų
akademijos nariai.
Mokslininkų nuomone, Lietuvos kaip lygumų krašto gamtinės
sąlygos nėra palankios hidroenergetikos plėtrai ir statant
užtvankas ne tik sutrikdoma vertingiausių žuvų migracija, bet ir
tenka paskandinti vertingiausių, išskirtine biologine įvairove
pasižyminčių apsauginių miškų, daugiamečių pievų bei ariamų
žemių plotus.
„Taip be materialinės žalos yra padaroma žala upių slėnių
kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, sunaikinamos retų augalų
ir gyvūnų rūšių buveinės, sukeliama aktyvi krantų erozija,
pažeidžiamas saugomų teritorijų režimas bei sukeliama daug
socialinių problemų“, - tvirtina akademikai.
Jų teigimu, hidroenergetikos ekonominė nauda dėl mažo lygumų
kraštų upių energetinio potencialo yra labai ribota ir nesilaikant
jokių aplinkosauginių apribojimų patvenkus visas Lietuvos upes,
būtų galima patenkinti apie 7 proc. Lietuvos elektros energijos
poreikių.
Pavyzdžiui, prieš 5 metus planuota statyti Alytaus
hidroelektrinė ant Nemuno, anot pranešimo, būtų patenkinusi tik
pusę to meto Alytaus medvilnės kombinato poreikių, o būtų
užtvindyta per tūkstantį hektarų miškų ir beveik antra tiek
žemės ūkio naudmenų.
„Teiginiai apie nežymų mažųjų hidroelektrinių poveikį
aplinkai teisingi tik kalnuotose šalyse. Tuo metu Lietuvoje, kur
vidutinė veikiančių mažųjų hidroelektrinų galia sudaro viso
labo 250 kW, o vienos tokios hidroelektrinės užtvindomas plotas
siekia beveik 60 ha, visos dabartiniu metu veikiančios mažosios
hidroelektrinės pagamina vos 0,5 proc. reikiamos elektros energijos,
o užtvindytas žemės plotas sudaro beveik 5000 ha“, - aiškinama
pranešime.
Mokslininkai siūlo gaminti energiją aplinkosauginiu požiūriu
palankesnių bei ekonominiu požiūriu efektyvesnių alternatyvių
energetikos šaltinių pagalba - gali būti panaudota vėjo
energetika, biomasės deginimas, geoterminė energija ir kt.
„Tam, kad pagamintume tą patį kiekį elektros energijos kaip
viena šiuolaikiška 2,5 MW galingumo vėjo jėgainė, reiktų
pastatyti septynias vidutinio dydžio mažąsias hidroelektrines ir
užtvindyti virš 400 ha Lietuvos žemės“, - teigia mokslininkai.
Taip pat siūloma įrenginėti hidroturbinas ant esam užtvankų -
vykdant melioraciją Lietuvoje buvo pastatyta beveik 1200 užtvankų,
kurių nemaža dalis gali būti panaudotos hidroenergetikos reikmėms.
„Taip pagaminamas papildomas elektros energijos kiekis prilygtų
trims ketvirtadaliams dabartiniu metu mažosiose hidroelektrinėse
pagaminamos energijos kiekiui ir nereiktų papildomai užtvindyti
kelių tūkstančių hektarų išskirtine biologine įvairove ir
estetine bei kultūrine verte pasižyminčių teritorijų“, - tvirtina
mokslininkai.
Anot jų, dėl sukeliamų ekologinių problemų ir Bendrosios
Europos Sąjungos (ES) vandens politikos direktyvos apribojimų
hidroenergetikos plėtra ES šalyse senbuvėse praktiškai nebevyksta,
kai kuriose šalyse (Vokietija, Prancūzija, Anglija) hidroelektrinės
palaipsniui stabdomos ar demontuojamos.