Ministro Gintaro Steponavičiaus teigimu, pirmą kartą sudaryta
visuomenės interesui atstovaujanti, demokratiškai išrinkta Aukštojo
mokslo taryba. Kandidatus galėjo teikti ne vien aukštosios
mokyklos, bet ir įvairios asociacijos, visuomeninės organizacijos,
savo kandidatūras taip pat galėjo siūlyti ir atskiri asmenys.
„Šiai institucijai tenka labai svarbi misija - efektyviai
prisidėti prie aukštųjų mokyklų valdymo, būti ministerijos patarėja
strateginiais aukštojo mokslo klausimais“, - sako švietimo ir
mokslo ministras.
Į naująją Aukštojo mokslo tarybą šiemet buvo pasiūlyta daugiau
nei aštuoniasdešimt kandidatų. Pagal tarybos nuostatus, kandidatas
į tarybos narius turi būti pripažintas visuomenėje žmogus, pasiekęs
mokslo, kultūros, švietimo ar kitos srities rezultatų, išmanąs
Lietuvos bei pasaulio aukštojo mokslo tendencijas. Tarybos narius
slaptu balsavimu, siekdama, kad būtų atstovaujama tiek akademinei
bendruomenei, tiek socialiniams partneriams, išrinko ankstesniosios
kadencijos bei švietimo ir mokslo ministro sudaryta komisija,
pirmininką ir jo pavaduotoją paskyrė švietimo ir mokslo ministras.
Pagal tarybos nuostatus, švietimo ir mokslo ministro sprendimu
trečdalis kandidatų rotacijos principu išrenkami dvejiem metams, o
kiti - ketveriems.
Taryba vertins ir atrinks kandidatus į švietimo ir mokslo
ministro skiriamus universitetų ir kolegijų tarybų narius.
Universitetų ir kolegijų tarybos numatys strateginius aukštųjų
mokyklų tikslus, tvirtins aukštųjų mokyklų misijas. Tarybos taip
pat rinks rektorius, užtikrins aukštosios mokyklos atskaitingumą ir
ryšį su visuomene bei steigėjais.