Palyginti su 1912 metais, Kilimandžaro viršūnę dengiančių
ledynų plotas sumažėjo 85 proc., o per pastaruosius devynerius
metus jis sumažėjo 26 proc., sako paleoklimatologai.
Tyrimo išvadose nurodoma, kad labiausiai tikėtina šio spartaus
tirpimo priežastis - pasaulinis klimato šiltėjimas. Prie ledynų
nykimo iš dalies galėjo prisidėti debesuotumo ir kritulių režimo
pokyčiai, ypač pastaraisiais dešimtmečiais.
„Tyrėjai pirmą kartą apskaičiavo šio kalno ledynų tūrio
sumažėjimą“, - sakė Ohajo universiteto profesorius Lonnie
Thompsonas, vienas iš šios studijos autorių.
„Jeigu palyginsite, kiek procentų nuo 2000 metų sumažėjo
nykstančių ledynų tūris ir plotas, pamatysite, kad tie skaičiai
labai panašūs“, - nurodoma straipsnyje, kuris buvo paskelbtas
Jungtinėse Valstijose leidžiamame mokslo žurnale „Proceedings of
the National Academy of Sciences“.
Kilimandžaro viršūnės Šiaurinis ledynas nuo 2000 metų
suplonėjo 1,9 metro, o Pietinis - 5,1 metro. Tais metais pragręžus
mažesnį Furtvanglerio ledyną paaiškėjo, kad jis
sparčiai tirpsta ir yra permerktas vandens. Iki šių metų jis
suplonėjo beveik 50 proc., nurodoma studijoje.
„Jis suplonėjo perpus, - sakė L.Thompsonas. - Ateis laikas, kai
Furtvanglerio ledynas visai išnyks. Jis visas dings“.
Mokslininkai nurodė, kad kitų gręžinių gilumoje, kur ledo
amžius siekia 11,7 tūkst. metų, intensyvaus tirpimo požymių nerasta.
Pasak tyrėjų, jų išvados rodo, kad dabartinės klimato
sąlygos Kilimandžaro apylinkėse buvo stabilios pastaruosius 11
tūkstantmečių.