Pirmadienį Seime spaudos konferencijoje mokslininkė pristatė
rugsėjį atlikto Baltijos jūros būklės tyrimo rezultatus. Tyrimai
atlikti pagal jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų programą
BONUS-169.
„Kai gavome pirmus rezultatus, o aš tikėjausi, kad jie bus
blogi, bet kad bus tokio genotoksiškumo lygio, tokios genetinės
rizikos, mes anksčiau negavome iš niekur. Jie rodo, kad Natura 2000
zonose, tiek Suomijos, tiek Estijos pusėje jau dabar genetinės
rizikos laipsnis yra padidintas maždaug keturis-penkis kartus,
lyginant su norma. Reiškia, grėsmė yra labai reali“, - sakė
J.Baršienė.
„Ten tos koncentracijos, kokios Suomijoj yra, jos sukels
neatitaisomą genetinę žalą“, - pridūrė mokslininkė.
Biomedicinos mokslų daktarė taip pat tvirtino, jog, nors
ekspedicija nebuvo įleista tirti aplinkos užterštumo Rusijos
ekonominiuose vandenyse, aplinkinės teritorijos mėginiai rodo, jog
užterštumas čia normas viršija kelias dešimtis kartų.
„Kadangi Rusija neįsileido į ekonominę zoną, surinkome
medžiagą kiek galima arčiau, Estijos-Rusijos zona yra siaubingai
užteršta, tokių rezultatų mes niekada negavome, aplinkoj tokio iš
viso nėra buvę. Lietuvos ekonominėse zonose, net užterščiausiose
vietose, yra maždaug 10-15, iki 20 kartų mažesnis lygis. Tie
duomenys ir parodė, kodėl yra bijomasi (įsileisti mokslininkus -
BNS), jie neparankūs“, - sakė J.Baršienė.
Mokslininkė tuo pačiu kritikavo „Nord Stream“ užsakymu atliktus
poveikio aplinkai tyrimus, kuriais remiantis uždegta žalia šviesa
dujotiekio tiesimui - esą jie šališki.
„Jokio nepriklausomo ekologinio įvertinimo nebuvo, jokio.
Kiekviena šalis savo zonoj tyrimus padarė, tai čia nėra jokios
nepriklausomos ekspertizės. Aš siūliau prieš porą metų
Strasbūre, kad „Nord Stream“ darytų nepriklausomą tyrimą, kurį
atliktų, sakykime, norvegai ar anglai“, - sakė J.Baršienė.
„Pastaba labai gera estų akademikų - suomiai tirdami tyrė tik 6
cm. paviršinį sluoksnį, o visos kenksmingos medžiagos, pačios
kenksmingiausios, guli pusės metro, ar net metro gylyje, ir kai jie
pradės rausti, išraus, o paviršiuj santykinai dėl hidrodinaminių
procesų nebus tokių didelių koncentracijų“, - sakė mokslininkė.
Švedija ir Suomija, sekdamos Danijos pavyzdžiu, praėjusią
savaitę išdavė leidimą per savo šalies ekonominę zoną Baltijos
jūroje tiesti „Nord Stream“ dujotiekį. Jų leidimas, priešingai nei
trijų Baltijos šalių, buvo privalomas, nes dujotiekio maršrutas
eis per šių valstybių išskirtines ekonomines zonas ir teritorinius
vandenis.
Likusių dviejų valstybių, per kurių teritorijas ar zonas
jūroje būtų tiesiamas vamzdynas, - Vokietijos ir Rusijos - įmonės
yra šio projekto dalininkės.
Gavus visus leidimus, projektą tikimasi pradėti įgyvendinti
2010-ųjų pradžioje. Pirmąją iš dviejų dujotiekio linijų, 1 223
kilometrų ilgio išilgai Baltijos jūros nuo Rusijos Vyborgo iki
Vokietijos Greifsvaldo planuota baigti tiesti 2011-aisiais, o
antrąją - 2012 metais. Bendras jų metinis pralaidumas siektų 55
mlrd. kubinių metrų.