Vienišumas neretai paplinta tam tikrose visuomenės grupėse, o
vyrai jam yra labiau imlūs nei moterys, nurodo Čikagos, Kalifornijos
San Diego ir Harvardo universitetų tyrėjai.
Išnagrinėję didelio masto tyrimo duomenis, mokslininkai
nustatė, kad vienišiai gali „perduoti“ savo liūdesį juos
supantiems asmenims ir galiausiai tampa atskirti nuo visuomenės.
„Nustatėme keistą plitimo mechanizmą, dėl kurio vienišiais
tapę žmonės išstumiami į socialinio tinklo pakraštį“, - sakė
Čikagos universiteto psichologas Johnas Cacioppo,
kuris yra vienas garsiausių vienatvės fenomeno ekspertų Jungtinėse
Valstijose.
Tyrimo išvados skelbiamos mokslinio žurnalo „Journal of
Personality and Social Psychology“ gruodžio numeryje.
Pasak mokslininkų, prieš prarasdami draugus vieniši žmonės
perduoda vienatvės jausmą dar likusiems savo draugams, kurie taip
pat tampa vienišiais.
„Periferijoje žmonės turi mažiau draugų, tačiau dėl
vienišumo jie praranda ir tą nedaugelį ryšių, kurie jiems buvo
likę, - aiškino J.Cacioppo. - Šie vienatvės poveikį
stiprinantys veiksniai reiškia, kad mūsų visuomenės audinys ties
kraštais gali pradėti irti - tarsi patraukus palaidą nertinio
giją“.
Mokslininkas pabrėžė, kad vienatvė žmonėms neretai sukelia
psichikos sutrikimus, dėl kurių gali sutrumpėti gyvenimas, todėl
svarbu atpažinti bendravimo sunkumų patiriančius žmones ir padėti
jiems, kol jie dar neatsidūrė socialinio tinklo pakraštyje.
Tokias išvadas JAV mokslininkai padarė išnagrinėję
Masačusetso valstijos Freiminghamo mieste nuo 1948 metų vykdomo
širdies ir kraujagyslių ligų tyrimo (angl. Framingham Heart Study)
duomenis.
To tyrimo uždaviniai ilgainiui buvo išplėsti, o tiriant 5 124
antrosios šio eksperimento kartos dalyvius, mokslininkai daug
dėmesio skyrė vienatvės fenomenui.
Tyrėjai nustatė, kad tapdami vienišiais žmonės ima mažiau
pasitikėti kitais žmonėmis, todėl susidaro uždaras ratas, dar
labiau sumažinantis galimybę užmegzti draugystės ryšius.
Panašu, kad visuomenė natūraliai stengiasi atsiriboti nuo
vienišių; šią prielaidą taip pat pagrindžia kai kurie su
beždžionėmis atlikti bandymai, sakė J.Cacioppo.
Jis pridūrė, jog išaiškinus šiuos faktus tampa dar svarbiau
atpažinti socialinėse grupėse nuo vienatvės kenčiančius asmenis
ir suteikti pagalbą, kol vienatvė dar nepradėjusi plisti.