„Virgin Atlantic“ tikisi, kad sparnuotas mikroautobuso dydžio
erdvėlaivis „SpaceShipTwo“ po 2-3 metų pradės skraidinti turistus
virš Žemės atmosferos.
„Tai bus komercinių kosminių skrydžių pradžia, - sakė
„Virgin Atlantic“ įkūrėjas milijardierius Richardas Bransonas per iškilmingus pietus Mohavių dykumoje
Kalifornijoje. - Galėsite tapti astronautais.“
Tikimasi, kad įgyvendinus 450 mln. JAV dolerių vertės projektą
bus pastatyti šeši komerciniai erdvėlaiviai, kurie galės iškelti
keleivius pakankamai aukštai, kad jie pajustų nesvarumą ir
pamatytų išgaubtą Žemės horizontą tamsiame kosmoso fone.
Dviejų korpusų orlaivis „Eve“ iškels „SpaceShipTwo“ į maždaug
18 kilometrų aukštį, o tada įsijungs erdvėlaivio raketiniai
varikliai, kurie jį iškels į maždaug 104 kilometrų aukštį virš
Žemės.
Toks skrydis truktų apie pustrečios valandos, o keleiviai
nesvarumą jaustų apie penkias minutes.
Apie 300 žmonių, trokštančių pakilti į kosmosą, jau
sumokėjo pirmuosius įnašus - po 200 tūkst. dolerių. Į skrydžio
programą taip pat įtraukti trijų dienų trukmės mokymai.
„Virgin Atlantic“ dukterinė bendrovė „Virgin Galactic“ netgi
planuoja galiausiai pasiūlyti suborbitinius skrydžius, kurie
smarkiai pagreitintų tarpžemynines keliones.
„Jeigu leistų Amerikos vyriausybė, galėtume pradėti kurti
programą, kuri padėtų žmonėms keliauti iš vieno žemyno į
kitą. Iš Los Andželo į Australiją galima būtų nuskristi per dvi
valandas“, - sakė R.Bransonas televizijai „Reuters TV“.
Dar viena galima kosminio verslo sritis - mokslininkų ir
mokslinės įrangos ir kitų nedidelių krovinių skraidinimas į
kosmosą.
R.Bransonas pirmųjų komercinių erdvėlaivių statybą patikėjo
aviacijos konstruktoriui Burtui Rutanui ir jo
aerokosminių technologijų kompanijai „Scaled Composites“. B.Rutano
sukurtas prototipas „SpaceShipOne“ 2004-aisiais laimėjo 10 mln.
dolerių „Ansari X“ prizą už pirmąjį privatų pilotuojamą
kosminį skrydį.
Tačiau galingas sprogimas, nugriaudėjęs 2007 metais išbandant
„Scaled Composites“ sukurtą raketinį variklį, parodė, kad tokių
skrydžių saugumą užtikrinti nebus paprasta.
R.Bransonas „Reuters TV“ sakė, kad tokie skrydžiai bus saugesni
negu JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA)
erdvėlaivių „Space Shuttle“.
„Manau, kad ši technologija daug naujesnė, todėl daug
saugesnė, palyginti su tuo, ką NASA pavyko pasiekti naudojant senas,
prieš 50-60 metų sukurtas technologijas“, - pabrėžė jis.
Antradienį tikimasi pradėti 10 mėnesių truksiančią
erdvėlaivio bandomųjų skrydžių atmosferoje programą, o vėliau
bus pradėti intensyvūs kosminių skrydžių bandymai. Pirmuosius
komercinius skrydžius planuojama surengti 2011-2012 metais.