Kaip praneša naujienų agentūra „Ria-Novosti“, savo eksperimente
mokslininkų grupė, vadovaujama Marthos McClintock
iš Čikagos universiteto, panaudojo pilkąsias žiurkes, kurios
panašios į žmones ne tik pagal daugelį organizmo biocheminių
procesų, bet ir pagal bendruomeninę elgseną. Šios rūšies
žiurkės taip pat turi genetinį polinkį vėžiui atsirasti.
Tyrėjai suskirstė žiurkių pateles grupėmis po penkias, taip
pat stebėjo atskirai nuo kitų gentainių laikomus individus.
Straipsnio autoriams pavyko įrodyti, kad pieno liaukų navikai po
vieną laikomoms žiurkėms, palyginus su gyvenančiomis grupėmis,
išsivysto 84 kartus dažniau. Be to, atskirai laikomų žiurkių
navikai dažniau tampa piktybiniais.
Žiurkių stebėjimai parodė, kad sutrinka gyvenančių
vienatvėje gyvūnų jautrumas kai kuriems hormonams, o patys gyvūnai
nuolat nerimauja ir yra sudirgę.
Mokslininkai mano, kad rizika žiurkėms susirgti vėžiu ypač
padidėja būtent vienatvės sukeliamo nuolatinio streso. Ta pati
mokslininkų grupė anksčiau įrodė, kad kitų veiksnių lemiamas
stresas taip pat spartina vėžio vystymąsi ir ankstyvą gyvūnų
žūtį.
Dabar mokslininkai nustatė, kad tokį stresą gali sukelti
atskirtis nuo bendruomenės. Tyrėjų nuomone, būtina ištirti, ar
toks mechanizmas veikia ir žmonių visuomenėje. Ypatingą rizikos
grupę sudaro sutrikusio intelekto žmonės, kurie dažnai nustumiami
į socialinio gyvenimo pakraštį.
„Aplinkos, emocinės būklės ir sveikatos ryšiai vis labiau
domina mokslininkus, o mūsų tyrimas rodo, kaip socialiniai santykiai
gali paveikti fizinę sveikatą“, - sakė viena pagrindinių tyrimo
autorių Gretchen Hermes, psichiatrijos skyriaus prie
Jeilio universiteto darbuotoja.
„Šie rezultatai gali iš dalies paaiškinti, kodėl trumpiau
gyvena sutrikusio intelekto žmonės, kurių ryšiai su visuomene
silpnesni“, - pridūrė mokslininkė.