Joje nurodoma, kad prancūzų ir vokiečių archeologų grupė tų
žudynių pėdsakus aptiko Herksheimo kaime, esančiame Vokietijos
pietvakariuose.
Mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Prancūzijos Bordo
universiteto archeologas Bruno Boulestinas,
atkasė maždaug 250 metrų skersmens centrinę gyvenvietę. Joje
rasta daug pailgų duobių, kuriose buvo „išmėsinėtų žmonių
palaikų“.
Tarp žmogėdrų aukų buvo suaugusiųjų, vaikų ir netgi
kūdikių.
„Iki šiol rasti palaikai priklauso maždaug 500 žmonių, tačiau
iškasinėta tik pusė gyvenvietės, todėl galima manyti, jog iš
tikrųjų buvo nužudyta daugiau kaip 1 000 žmonių“, - sakoma
mokslininkų straipsnyje.
Ištyrus kaulus padaryta išvada, jog aukų kūnai buvo
supjaustyti panašiai, kaip būdavo mėsinėjami sumedžioti gyvūnai.
Manoma, kad tos žudynės vyko ankstyvajame neolite (5 300-4 950
metais prieš mūsų erą). Pasak archeologų, tą epocha buvo
„paženklinta karų, aukojimo ritualų ir kitokių bendruomeninio
smurto formų.“
Tyrinėjant neolito ir kitas priešistorines gyvenvietes,
kanibalizmo pėdsakų aptinkama retai, tačiau šiam reiškiniui
„tikriausiai iki šiol neteikta didesnės reikšmės, nes jį sunku
atpažinti“, nurodė tyrėjai.
Archeologai Herksheime taip pat rado keramikos, kuri, kaip manoma,
buvo atgabenta iš už kelių tūkstančių kilometrų. Mokslininkai
mano, kad šis gyvenvietė buvo svarbus politinis ir religinis
centras.
Šioje studijoje taip pat keliama prielaida, kad radinys
tikriausia byloja apie kažkokią didelę krizę, įvykusią
baigiantis vienai svarbiai priešistorinei epochai.
„Žudynės, tikėtinos aukojimo apeigos, karai ir kitoks
bendruomeninis smurtas gerai atitinka hipotezę apie tūkstantmečio
krizę (istorinio) ciklo pabaigoje“, - rašo archeologai.