Pasak Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Rimanto Miknio, kitais metais šio instituto veiklai valstybės biudžete numatyta 2,8 mln. Lt, t.y. visu milijonu litų mažiau negu 2009 m.
„Institute dirba 125 darbuotojai, iš jų mokslo darbuotojų - 79, daugelis turi mokslų daktaro laipsnį. Mažinti atlyginimus nebėra kaip - mokslinis darbuotojas gauna pusantro tūkstančio litų popieriuje, o vyriausias mokslinis darbuotojas (profesoriaus atitikmuo) - 2800 Lt popieriuje. Taigi teks mažinti instituto veiklos apimtis, gal manipuliuoti nemokamomis atostogomis, nes atleisti nebėra ko - vyresnės kartos mokslininkų beveik neliko, o jaunus istorikus moksliniam darbui reikia rengti mažiausiai dešimtmetį“, - kalbėjo R. Miknys.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas sako, kad instituto veiklai kitiems metams irgi numatyta panaši suma, kaip ir istorikams. Šiame institute dirba 77 mokslininkai, iš viso - apie šimtą darbuotojų.
„Be abejo, reikės peržiūrėti darbo užmokesčio fondą, bet mes neturime teisės mažinti jokių mokslininkų etatų, nes turime su jais terminuotas sutartis. Jeigu mokslininkas blogai atlieka savo pareigas, galima skelbti neeilinę atestaciją, antraip neturim jokios teisės mažinti jo etato dalį ar atleidinėti. Negalime atleidinėti ir techninių darbuotojų - aukštos kvalifikacijos archyvarų, leidybos centro darbuotojų“, - teigė Eltai instituto direktorius.
„Faktiškai galime mažinti tik ūkines išlaidas, bet Vileišių rūmai (juose įsikūręs institutas - ELTA) yra istorinis paveldas, aukščiausios vertės valstybės istorinis objektas. Esame įsipareigoję Kultūros paveldo departamentui saugoti šiuos pastatus pagal visus reikalavimus, tinkamai juos šildyti, saugoti nuo gaisro ir t.t. Jeigu mažinsime ūkines išlaidas, nusižengsime įstatymams. Mums turėtų Švietimo ir mokslo ministerija paaiškinti, kaip turime elgtis šioje situacijoje“, - svarstė M. Kvietkauskas.
Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Jolanta Zabarskaitė Eltai sakė, kad kitąmet institutas gaus tik 74 proc. šių metų finansavimo. „Kai kuriems kitiems institutams, neoficialiai girdėjau, finansavimas mažinamas dar daugiau - net iki 50 proc. Bet ir mums ne geriau - žmonėms mažės atlyginimai, gal net 25 procentais. Net ir susispaudus, taupant, mums kitų metų veiklai trūktų apie pusės milijono litų. Tuomet kitoms išlaidoms neturėtume nė cento“, - kalbėjo direktorė, vadovaujanti 120 žmonių kolektyvui.
Ji nelinkusi kalbėti apie žmonių atleidinėjimą lengva ranka, nes kalbininkui mokyti, kelti jo mokslinę kvalifikaciją reikia daugelio metų ir nemažų pinigų. „Ką paskui daryti, kai reikalai pagerės, kur susirasti kvalifikuotą darbuotoją? Bet yra buvę mokslininkų, per suirutę išvažiavusių dirbti į užsienį. Kita vertus, mūsų institute dirba keletas mokslininkų užsieniečių, baigusių mokslus Belgijoje, Šveicarijoje, tačiau sunku įsivaizduoti, kad į Lietuvą atvyktų geresnis lituanistas negu parengtas čia, Lietuvoje“, - sakė J. Zabarskaitė.
Mokslo institutų vadovams vilties teikia programinis-konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas iš Mokslo tarybos, tačiau dėl jo tenka konkuruoti su universitetais, kurie esą geresnėje situacijoje, mat jiems projektinės lėšos esančios tik papildomos.