Pekino genomikos instituto mokslininkai didžiųjų pandų DNR
sekvenavimą baigė praėjusių metų spalį, tačiau visa šių
žvėrių genomo struktūra buvo tik neseniai ištirta, nurodė
naujienų agentūra „Xinhua“.
„Tyrimai parodė, kad pagal genomą didžiosios pandos ir šunys
yra labai panašūs“, - sakoma tame pranešime.
Tačiau šis tyrimas taip pat patvirtino daugumos mokslininkų
nuomonę, kad didžiosios pandos priskirtinos prie lokinių šeimos.
Mokslininkų sudarytas išsamus genomo žemėlapis rodo, kad
didžiosios pandos turi 21 chromosomų porą ir daugiau kaip 20 tūkst.
genų, praneša „Xinhua“.
„Tikimės, kad genomo žemėlapis padės genetiškai paaiškinti,
kodėl didžiųjų pandų reprodukcinės galimybės tokios menkos, o
mokslininkai padės joms susilaukti daugiau jauniklių“, - Kinijos
valstybinė žiniasklaida anksčiau citavo Genomikos instituto
tyrėją Wang Juną.
Pasak Kinijos ekspertų, šiuo metu šalyje beliko apie 1 600
laukinių pandų. Šie žvėrys gyvena šalies pietvakarių regione.
Dar apie 200 didžiųjų pandų laikoma Kinijoje įkurtuose
veisimo centruose.
Mokslininkai tikisi geriau suprasti, kodėl didžiosios pandos
minta beveik vien bambukais. Manoma, kad ši ypatybė yra vienas iš
pagrindinių veiksnių, trukdančių pandoms labiau paplisti ir
prisitaikyti prie įvairesnių sąlygų.