Kylantis vandenynų lygis, didėjantis jų vandens rūgštingumas
ir tirpstantys poliariniai ledynai smarkiai veikia rūšis, kurioms
jau anksčiau buvo sunku atlaikyti taršą ir buveinių nykimą,
sakoma Pasaulio gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) studijoje.
„Žmonės - ne vieninteliai, kurių likimas sprendžiamas
Kopenhagoje. Kai kurios rūšys, kuriomis žavimės, taip pat kenčia
dėl mūsų taršos anglies dvideginiu“, - sakė viena iš tos
studijos autorių, IUCN tyrėja Wendy Foden.
Toje ataskaitoje nagrinėjama, kaip klimato pokyčiai veikia
dešimties rūšių išlikimo galimybes. Mokslininkai taip pat
ištyrė, kaip šie veiksniai gali paveikti kietaodžių vėžlių,
baltųjų delfinų, imperatoriškųjų pingvinų, lašišų ir
atogrąžų koraliniuose rifuose gyvenančių žuvelių - jūrų
klounų - populiacijas.
Australijos simboliu tapusioms koaloms gresia badas, nes
atmosferoje gausėjant anglies dvideginio, eukaliptų lapų maistinė
vertė mažėja, nurodė tyrėjai.
Klimato pokyčiai ypač smarkiai veikia Arkties ir Antarkties
gyvūnų rūšis.
Žieduotieji ruoniai priversti migruoti toliau į šiaurę, nes
Arkties vandenyno ledynai, kurie yra būtini šių gyvūnų jauniklių
išlikimui, pastaruosius kelis dešimtmečius nuolat mažėjo.
Panašių problemų patiria imperatoriškieji pingvinai, puikiai
prisitaikę prie atšiaurių Antarktidos sąlygų. Mažėjant ledynų
plotams, šiems paukščiams tampa sunkiau poruotis ir išauginti
jauniklius. Be to, didėjant vandens temperatūrai labai sumažėjo
krilio, kuris yra pagrindinis pingvinų ir kitų Antarktidos gyvūnų
maisto šaltinis.
Tundros taip pat traukiasi, užleisdamos vietą miškams, todėl
rudosios lapės išplito toliau šiaurėje, kur konkuruoja su gerokai
retesnėmis poliarinėmis lapėmis.