Projekte dalyvauja ir dvi Lietuvos įmonės - Vakarų laivų
gamykla ir Biržų tekstilės įmonė „Siūlas“.
„Lietuvoje 2006-2008 metais buvo tirtos upės, ta pati Baltijos
jūra, Kuršių Nerija - nuosėdos ten, taip pat buvo tirtos nuotekos,
kurias mes išleidžiame. Ir jau išvalytose nuotekose, kurios išteka
iš valymo įrenginių, ir praktiškai visuose taškuose rastos
pavojingos medžiagos - ftalatai, alavo junginiai, bromintos degimą
slopinančios medžiagos“, - spaudos konferencijoje Vilniuje
penktadienį sakė Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertė
Zita Dudutytė.
Anot jos, problema, kad apie pavojingas medžiagas žinoma daugiau
teoriškai.
„Mes žinome teoriją, bet nežinome, iš kur jos konkrečiai
atkeliauja į Lietuvą, žinome tik teoriškai, iš kur jos galėtų
būti. Jų nėra pramonės leidimuose, jų nėra nuotekų valymo
tinklų sutartyse su abonentais. Pačios įmonės nežino, ar jos
naudoja, Ir iš tikrųjų, nėra jokio spaudimo iš visuomenės
valdžios institucijoms, pramonei“, - sakė Z.Dudutytė.
Sintetinių medžiagų ftalatų, kurios gali pakenkti žmogaus
sveikatai, reprodukcinėms savybėms, yra statybinėse prekėse,
elektros, elektronikos priemonėse, kosmetikoje, žaisluose. Atliekant
įvairius tyrimus ftalatų randama žmogaus kraujyje, motinos piene.
Anot Z.Dudutytės, ftalatai, iš kurių šešios grupės Europos
Sąjungoje (ES) yra uždraustos dėti į vaikų iki trejų metų
žaislus, sukėlė skandalą ES, kai jų rasta erotikos prekėse:
septyniuose iš aštuonių tirtų vibratorių, o bendras ftalatų
kiekis juose sudarė 24-51 proc. viso gaminio masės.
„Mes turime šimtus tūkstančių medžiagų ir to sukontroliuoti
nepadės jokia inspekcija“, - sakė Z.Dudutytė.
Jos teigimu, trūksta ir ilgalaikio poveikio aplinkai vertinimo,
nes tai yra pramoniniai chemikalai, o jų poveikis žmogui ir aplinkai
yra negrįžtamas.
Pernai JAV 900-uose įvairių gaminių rasta švino, kadmio,
bromintų degimą slopinančių medžiagų, arseno, iš jų dalyje
gyvūnų prekių aptikta švino, vaikų automobilinėse kėdutėse -
sunkiųjų metalų, moteriškose rankinėse - švino.
„Per pirmuosius projekto metus daugiau vyko mokymai. Tuo tarpu
šiemet - antraisiais projekto metais daugiausiai bus darbo su
pramone, atliekami tyrimai“, - sakė Z.Dudutytė.
Projektas, kuriuo siekiama sumažinti Baltijos jūros taršą
pavojingomis medžiagomis, truks iki 2011-ųjų gruodžio. Jis
finansuojamas Europos Sąjungos, Lietuvos, Latvijos, Estijos valdžios
institucijų bei partnerių lėšomis.