Mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė daugiafunkcinei struktūrai, pavadintai migdolu - smegenų limbinėje sistemoje esančiam migdolo vaisiaus formos dariniui, kuris kontroliuoja baimę
ir agresiją.
Tyrime dalyvavo, be sveikų savanorių, dvi moterys, turinčios
retą genetinį nukrypimą, vadinamąjį Urbacho-Wiethe sindromą, kuris pakenkia migdolą. Vienos pacientės migdolas
buvo visiškai pažeistas, o kitos - pusiau. Pagal moterų amžių (42
ir 23 metų) iš kitų savanorių buvo sudarytos dvi kontrolės
grupės po šešis žmones.
Bandymas atrodė kaip ekonomikos žaidimas „Monopolija“, kuriame
buvo įvairių galimybių imtis piniginių avantiūrų. Kaip rašo
interneto portalas, pacientės, kurių migdolo funkcija pažeista,
„ryžosi net didžiausioms avantiūroms“ kur kas dažniau nei to
paties amžiaus ir išsilavinimo sveiki žmonės, dalyvavę bandyme.
Pasak neurologų, abi ligonės buvo stulbinamai abejingos
galimiems nuostoliams, palyginti su kontroline grupe.
Eksperimento atlikėjų nuomone, šios smegenų zonos neveikimas
nedidina polinkio rizikuoti, bet būtent sumažina žmogaus
sugebėjimą išvengti nuostolių.
„Baimė prarasti pinigus paplitusi visur, ir ją yra gerai
ištyrusi elgesio ekonomika, bet tai, regis, yra unikalus atvejis, kai
bandyme dalyvaujančios dvi moterys jos visiškai neturi“, - sako
Benedetto De Martino, instituto praktikantas
ir pagrindinis straipsnio autorius.
B. De Martino kolegos Londono universiteto koledže ne taip seniai
jau pareiškė, kad migdolas atsakingas už kilnumo pasireiškimą.
Apskritai ši smegenų zona, kaip ne kartą paaiškėjo, vadovauja
plačiam intuicijų ir jausmų spektrui - tiek patologinei baimei bei
kaltės jausmui, tiek diskomforto jausmui, kurį sukelia vaiko
verkimas.